Kilęs iš Kalifornijos (JAV), bet Londone gyvenantis S.Ludwinas tikino, kad jau daugiau nei dešimtmetį neserga peršalimo ligomis ir nesiskundžia jokiais sveikatos sutrikimais.
Visa tai esą yra tik dėl jo keisto ir pavojingo potraukio į netradicinę mediciną.
Kol kas vyras numoja ranka į gydytojų perspėjimus, kad tokie žaidimai gali baigtis skausminga mirtimi, nors jis jau ne kartą buvo nukentėjęs nuo gyvačių.
Pažvelgęs mirčiai į akis S.Ludwinas suprato, kad elgesys su gyvatėmis tuosyk buvo neatsargus, o jo poelgiai – neatsakingi.
„Skausmas yra toks, tarsi sugeltą ranką kas nors būtų sutraiškęs kūju ir po to deginęs atvira liepsna. Tačiau iš klaidų mokaisi ir stengiesi, kad tai daugiau nenutiktų“, – aiškino S.Ludwinas, svarstantis ateityje atsikratyti neįprastos priklausomybės nuo nuodų.
Savo bute muzikantas augina 17 gyvačių iš viso pasaulio. Net 15 iš jų yra nuodingos. Pavyzdžiui, terariumuose rangosi Kosta Rikos žalsvoji palminė angis, Vakarų Meksikos barškuolė ar žaliasis medžių pitonas.
Gyvatėmis Steve’as žavėjosi nuo vaikystės – nuolat piešdavo jas, o netrukus ir augino vieną tokį roplį – paprastąjį smauglį. Tačiau pavojingi žaidimai su nuodais jo gyvenime atsirado kiek vėliau.
Mintis susileisti gyvačių nuodų kilo po to, kai Floridoje jis susitiko gyvačių nuodų žinovą Billą Haastą.
Tada dešimtmečiam Steve’ui apsilankymas Majamio serpentariumo laboratorijoje paliko neišdildomą įspūdį, pakeitusį jo gyvenimą.
Nuo 1948 metų B.Haastas vykdė imunizacijos programą ir išsiaiškino, kad įmanoma žmogaus organizmą paversti atspariu gyvačių nuodams.
S.Ludwinas, vėliau susižavėjęs B.Haasto tyrimais, stebėjo savo pamažu nuodijamą organizmą ir įsitikino, kad tai iš tiesų veikia – žmogui gyvačių nuodai tampa neutralūs.
„Mintis išbandyti gyvačių nuodus nuolat sukosi galvoje“, – prisiminimais dalijosi pankroko muzikantas.
Beveik 30 metų Steve’as žaidžia su gyvačių nuodais ir pats sprendžia – leistis kasdien ar tik kartą per kelis mėnesius.
Vyras tiki, kad gyvačių nuodų injekcijos stiprina jo imunitetą, gerina sveikatą, leidžia pasijusti jaunesniam.
Tačiau jokiais moksliniais tyrimais tokie gyvačių nuodų mėgėjo išvedžiojimai nėra pagrįsti.
„Žmonės pritaria man, kad neatrodau penkiasdešimties. Tikiu, kad tarsi esu kažkur įstrigęs“, – apie laiko tėkmę filosofavo gyvačių nuodų mėgėjas.
Vis dėlto specialistai tokiems S.Ludwino išvedžiojimams nepritaria ir teigia, kad šioje srityje atlikta per mažai tyrimų. Ir, be abejo, įspėja, kad leistis gyvačių nuodus – mirtinai pavojinga.
Velso Bangoro universiteto vyriausiasis lektorius zoologas Wolfgangas Wursteris kanalui CNN aiškino, kad tai yra vienintelis žinomas atvejis.
„Aš tuo nelinkęs tikėti. Nesuprantu ir jo tikslo. Taip elgtis labai pavojinga“, – kritiškai atsiliepė zoologas.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mažiausiai 100 tūkstančių žmonių kasmet miršta nuo gyvačių įkandimų, apie 300 tūkstančių nukenčia ir patiria įvairių sveikatos sutrikimų.
Dar 2010 metais vienas žymiausių priešnuodžių gamintojų „Sanofi Pasteur“ nutraukė pagrindinių priešnuodžių gamybą „dėl užsakymų stokos ir poreikio ateityje neaktualumo“.
Nuo to laiko panašių medikamentų kaina ėmė kilti visame pasaulyje. Žmonės, gyvenantys besivystančiose šalyse, kuriose ir patiriama daugiausia gyvačių įkandimų, negali gauti ir įsigyti brangių priešnuodžių.
Šiandien gamintojai priešnuodžius gamina naudodami šimtmečio senumo technologiją. Jie ištraukia gyvačių nuodus, nedideles jų dozes suleidžia žinduoliams, pavyzdžiui, arkliams, ožkoms ar avims.
Po kelių savaičių paimama tų gyvūnų kraujo ir surenkami antikūnai, kuriuos jų imuninė sistema sukūrė kovodama su nuodais. Vis dėlto prieš kelerius metus Kopenhagos universiteto mokslininkai susisiekė su S.Ludwinu tikėdamiesi sukurti naują priešnuodžių gaminimo technologiją.
Vienas šio proceso sumanytojų chemijos ir molekulinės biologijos profesorius Brianas Lohse tikisi pakeisti seną technologiją – vietoj gyvūnų kraujo panaudoti S.Ludwino organizmo sukurtus antikūnus.
„Jo, kaip ir žirgo, organizmas kuria antikūnus, galinčius kovoti su įvairiausiais gyvačių nuodais“, – tikino B.Lohse.
Jei mokslinė studija būtų sėkminga, B.Lohse norėtų bendradarbiauti su pelno nesiekiančia ar labdaros organizacija, kuri padėtų kuo labiau sumažinti priešnuodžių gamybos kainą.
„Be Steve’o DNR pavyzdžių būtų neįmanoma sukurti to, ką norime“, – sakė profesorius.
Todėl nuo 2013 metų S.Ludwinas skraido į Kopenhagą 4 kartus per metus, kur duoda savo kraujo ir kaulų čiulpų pavyzdžių. Grįžęs į namus jis toliau leidžiasi gyvačių nuodus ir sužymi, kokių ir kiek sunaudojo.
B.Lohse tikisi, kad ateityje pirmą kartą bus sukurti priešnuodžiai, pagaminti iš žmogaus kraujo, mat tai – labai brangus eksperimentas, galintis kainuoti žmogaus gyvybę.
Nepaisant S.Ludwino pasiaukojimo ir atsidavimo mokslo reikmėms, profesorius griežtai nerekomenduoja sekti jo pavyzdžiu.
„Mes jokiu būdu neraginame jo taip elgtis. Tai pernelyg pavojinga. Visi puikiai supranta, kad jis bet kada gali mirti“, – sakė profesorius B.Lohse.
Danų mokslininkai tikisi artimiausiu metu pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Kol kas nedideliais kiekiais renkamas S.Ludwino kraujas ir kaulų čiulpai.
Kai bus sukauptas reikiamas kiekis, B.Lohse pamėgins išgauti antikūnus. Tada atliktas testas atskleis, ar žmogaus kūne sukurti priešnuodžiai veikia norint neutralizuoti gyvačių nuodus.
Vis dėlto ateityje vyras ketina atsikratyti priklausomybės nuo gyvačių nuodų, kad išvengtų didelės nelaimės.
Prieš dešimt metų jis jau buvo perdozavęs nuodų.
Tuomet jam prireikė skubios medikų pagalbos, o vėliau ir intensyvios priežiūros ligoninėje.
„Jaučiuosi kaip katė, kuri jau išnaudojo aštuonis gyvenimus, liko tik vienas. Dar vienas neatsargus poelgis, ir viskas baigta“, – atviravo pankroko muzikantas S.Ludwinas.
Parengė Šarūnas Meškys
