Nigelas trejus metus vienas gyveno Manos saloje. Jį supo tik paukščius vaizduojančios betoninės skulptūros – jos buvo pastatytos siekiant privilioti padūkėlius rajūnus, kurie dėl nežinomų priežasčių paliko salą. Kartais skulptūrų sudominti plunksnuočiai atskrisdavo į Maną, bet, supratę, kad paukščiai negyvi, vėl iškeliaudavo. Ir tik Nigelas užtruko ilgai, kadangi įsimylėjo vieną iš betoninių paukštyčių. Jis jai susuko lizdą ir netgi atliko tuoktuvių šokį.
Gruodžio mėnesį į salą atskrido trys kiti padūkėliai rajūnai, bet Nigelas mieliau leido laiką su savo dirbtiniai draugais.
Nigelo kūną radęs gamtosaugos agentūros darbuotojas Chrisas Bellas sakė liūdįs dėl paukščio mirties: „Aš visus šiuos metus stebėjau, kaip jis tupi šalia savo betoninės palydovės. Jo gyvenimas neturėjo taip baigtis“.
