Tuo metu aplinkosaugininkai teigia, kad tikrai būtų sureagavę į pagalbos prašymą, tačiau įvyko paprasčiausias nesusikalbėjimas ir jie buvo suklaidinti.
„Už ką mokamas atlyginimas?“
Štai kokį laišką skaitytojas Sigitas atsiuntė interneto svetainės lrytas.lt redakcijai:
„Susidūriau su situacija kuomet aplinkosaugininkai nenorėjo atlikti, manau, jų pačių darbo.
Važiuodami su draugu iš kovo 3 į kovo 4 naktį, apie 23:30 val., kelyje Šiauliai-Naisiai ir pastebėjome kelyje gulintį stirniuką.
Kadangi jis gulėjo viduryje važiuojamosios kelio dalies, tai sustojau ir, kaip numato KET, bandžiau pašalinti kliūtį, siekdamas apsaugoti kitus vairuotojus bei paties stirniuko gyvybę.
Išlipęs pamačiau, kad jis tikrai nenutrenktas, o gyvas, tiesiog gulintis viduryje važiuojamosios kelio dalies.
Bandant gyvūną pavaryti, jis tiesiog atsistojo, bet negalėjo pajudėti. Susidarė vaizdas, kad galbūt jį kas nors kliudė ar šaltis paveikė jo kojas.
Tad patraukiau jį iki autobuso stotelės, paėjau į šalį ir tiesiog stebėjau, kaip gyvūnas elgsis.
Jis, nenorėdamas gulėti ant sniego, tiesiog sugrįžo ir vėl atsigulė gulėti ant važiuojamos dalies.
Kadangi patraukti jo nepavyko (kad ir kaip sunkiai, bet gyvūnas grįžo atgal ant kelio, kuris nebuvo apsnigtas), pats gyvūnas atrodė lyg susižeidęs, nes galėjo sunkiai pajudėti, atlikau pilietinę pareigą ir 23:37 val. paskambinau į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112.
Paaiškinau situaciją, kad ant važiuojamos dalies guli žvėris, kurį pašalinus jis vis vien traukiasi nuo šalikelės ir sunkiai, bet juda iki asfalto ir, kur nėra sniego, gulasi. Sakiau, kad stirniukas atrodo sutrikęs, o iš judesių, ir pagal tai, jog keistai juda, galbūt yra sužeistas.
Gavau padėką, kad nelikau abejingas ir pažadą pranešti aplinkos apsaugos darbuotojams ir buvau paprašytas palaukti, kol atvyks.
Laukiau. Praėjus daugiau nei valandai, tiksliau, 00:57 val., nesulaukęs inspektorių paskambinau į Bendrąjį pagalbos centrą dar kartą ir paklausiau, ar kas nors atvyks, ar dar laukti ir pan.
Nustebo, kad niekas neatvyko ir paprašė palaukti, kol patikslins informaciją. Galutinis atsakymas buvo: „Aplinkosaugininkai griežtai atsisako važiuoti“.
Ir, beje, moteris pati manęs atsiprašė, kad negali, nors ir nori, man padėti, nes žmonės, atliekantys aplinkosaugos darbą, tiesiog nenori jo dirbi.
Tad kyla klausimas: ką man reikėjo daryti? Tiesiog ignoruoti gyvūną ir palikti ant kelio, o ryt skaityti apie avariją, ar važiuojant tuo pačiu keliu matyti, kad gyvūnas nudvėsė ir buvo numestas pakelėje?
Labai būtu įdomu išgirsti kokie aplinkosaugininkų paaiškinimai, kodėl jie atsisakė dirbti savo darbą – galbūt tiesiog apžiūrėti, ar kažkaip bendrai išspręsti šią problemą? Kodėl jiems mokamas atlyginimas už budėjimą namuose, jeigu realiai niekas niekur nevažiuoja?
Gyvūno nepalikau ant kelio, tiesiog ieškojau, iš kur jis atklydo, pėdų ir pan. Nugabenau iki miško, kur palikau gulėti, nes gabentis į namus tikrai negaliu (grėstų tų pačių aplinkosaugininkų baudos).
Ryte jau nebemačiau gyvūno, tai tikiuosi, kad rado, kur nueiti, o ne vėl pateko ant kelio“.
Į vietą siunčia medžiotojus
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūros vedėjas Valdas Glazauskis, paprašytas pakomentuoti susiklosčiusią situaciją, teigė jokio pranešimo apie gulėjusį stirniuką negavęs.
Pasirodo, regiono aplinkosaugininkai tiesiogiai negauna pranešimų apie galimai sužeistus, sergančius ar kritusius žvėris.
Anot pašnekovo, dėl gyvūnų žmonės skambina bendruoju pagalbos numeriu, kuris informaciją perduoda Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRAAD) Pranešimų priėmimo ir aplinkosauginių ekstremalių situacijų valdymo skyriui. Šio skyriaus budintis pareigūnas gavęs pranešimą sprendžia, kaip teisingiausia pasielgti.
„Dažniausiai siunčia į vietą tik tame plote esančius medžiotojų būrelio medžiotojus, o ne pačius aplinkosaugininkus.
Nuvykę į vietą jie įvertina esamą situaciją. Jeigu gyvūnas būna žuvęs, medžiotojai jį pasiima. Jeigu dar gyvybingas, informuoja aplinkosaugininkus, kad perduotų jį Gyvūnų globai“, – paaiškino V.Glazauskis.
Buvo suklaidinti
VRAAD Pranešimų priėmimo ir aplinkosauginių ekstremalių situacijų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Gediminas Almantas patvirtino, kad naktį iš šeštadienio į sekmadienį išties būta pranešimo apie stirniuką ant kelio Šiauliai-Naisiai.
Iš BPC gautas pranešimas skambėjo taip: „Kelias Šiauliai-Naisiai, maždaug 3 kilometrai iki Naisių, ant važiojamosios kelio dalies blaškosi stirna. Praneša pravažiuojantis“.
Kaip paaiškino G.Almantas, į pranešimą buvo nesureaguota, nes nurodyta, kad stirna blaškosi. Taigi suprasta, kad ji vaikštinėja po kelią pirmyn-atgal.
„Jeigu būtų parašyta, kad sužeista, kuriai reikia pagalbos, būtų priimtas kitas sprendimas. O čia parašyta: „Blaškosi stirna“. Vadinasi, ji vaikšto. Todėl priimtas sprendimas, kad pagalbos jai nereikia. Ir pati pabėgs.
Dabar labai dažnai keliu vaikšto stirnos, žiemą jos dažniau migruoja. Mes nuolat gauname pranešimų dėl ant kelio ar tarp tvoros ir važiuojamosios dalies vaikštančių stirnų, bet į juos nereaguojam.
Jų nepagausi. Nevaikomos jos sustoja, apsidairo, kur bėgti, būna neapimtos panikos. O pradėjus vaikyti išsigąs ir taps nevaldomos, apimtos panikos šoks bet kur“, – paaiškino pareigūnas.
Anot pašnekovo, jeigu pranešime būtų nurodyta, kad stirna ant kelio guli, būtinai į vietą ką nors pasiųstų. Bet dabar viskas buvo suprasta kitaip. Panašu, kad įvyko paprasčiausias nesusikalbėjimas.
Pranešimų apie stirnas begalės
Abu kalbinti pareigūnai gyrė žmogų, kad jis neliko abejingu ir apie stirną pranešė BPC.
Pastaruoju metu migruoja nemažai stirnų.
Po žiemos gyvūnai dabar yra išsekę, jiems sunku rasti giliai po sniegu slypintį maistą. Todėl jie, ieškodami maisto neretai eina į žmonių kiemus ir sodus.
