Lietuvos ornitologų draugijos narys Stanislovas Patkauskas dekoratyvinius balandžius augina jau daugiau nei 50 metų. Šiuos paukščius augino ir jo tėtis bei senelis. Tačiau specialistas teigia, kad miesto balandžius reikėtų vertinti dvejopai.
„Miesto balandis yra gyvybė, tad su ja reikėtų elgtis humaniškai ir ją saugoti. Tačiau per daug žavėtis irgi nereikėtų”, – sakė S. Patkauskas.
Pasak jo, Lietuvos miestuose gyvenantys balandžiai yra vieni iš penkių mūsų šalyje gyvenančių karvelinių šeimos paukščių. Šie paukščiai yra būdingi Viduržemio jūros regionui.
„Gali būti, kad pirmieji balandžiai Lietuvoje galėjo būti auginami maistui. Dar ir dabar Šveicarijoje, Vengrijoje jie yra veisiami ir auginami maistui, kaip vištos ar kalakutai. Manoma, kad į Lietuvą šie paukščiai pateko dvarų steigimosi metu. Nėra rašytinių šaltinių, tačiau gali būti, kad balandžiai į Lietuvą atkeliavo ir su vienuoliais. Nes, pavyzdžiui, prancūzų vienuoliai juos laikydavo” – teigė S. Patkauskas.
Miesto paukščių neštis namo negalima
S. Patkauskas paaiškino, kad balandžiai bene mažiausiai iš visų paukščių šalinasi žmonių. Mat be žmonių pagalbos jie sunkiai išgyventų. Paprastai skraido aplink stotis, turgavietes ir tyko žmonių numestų trupinių. Tačiau S. Patkauskas įspėjo, kad balandžiai platina ir ligas bei teršia. Specialistas paaiškino ir tai, kaip atskirti, ar balandis serga. Tokie paukščiai labiau kraipo galvas į šonus, ant jų snapo šnervių būna apnašų. Tad gyventojams reikėtų būti atsargiems.
Visai kitas dalykas – dekoratyvinių ar sportinių balandžių auginimas. S. Patkausko auginami dekoratyviniai balandžiai išvaizda labai panašūs į tuos, kurie gyvena mieste, tačiau jų elgesys visai kitoks. Be to, specialiai laikomi paukščiai būna skiepijami ir mokomi.
„Dekoratyvinių balandžių auginimas yra hobis. Vieni renka pašto ženklus ar augina šunis, kiti – balandžius. Būna, kad vaikai užsimano auginti balandžius. Nereikėtų jiems drausti to daryti. Tik jokiu būdu negalima imti paukščių iš gatvės, reikėtų kreiptis į balandžių augintojus”, – paaiškino S. Patkauskas.
S. Patkauskas pridūrė, kad balandžiais lengva manipuliuoti. „Kelis kartus pabėrei lesalo vienoje vietoje ir jie jau ten būriuosis. Tačiau vėliau atpratinti balandžius gali būti sudėtinga. Norint, kad balandžių nebūtų, reikėtų naudoti apsauginius tinklus ar spygliuotas juosta. Tokie būna ant skulptūrų, paminklų, kitų miesto statinių. Tada balandžiai neturi kur nutūpti”, – kalbėjo S. Patkauskas.
Už lesinimą – bauda iki 120 eur
Miesto balandžių populiaciją lemia patys žmonės. Gerai maitinami šie paukščiai per metus gali išperėti apie dvylika jauniklių. Tačiau jeigu žmonės paukščių nelesins, šie patys sunkiau išsimaitins ir nesidaugins. Miestų prižiūrėtojai – dar griežtesni. Su balandžiais ne tik reikėtų elgtis atsargiai. Juos lesinti apskritai yra draudžiama.
Pasak Vilniaus savivaldybės Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vedėjo Gintaro Lepersko, yra nustatytas draudimas šerti laukinius gyvūnus viešosiose, bendrojo naudojimo vietose ar patalpose, daugiabučių namų balkonuose. Mėtyti maistą ar jo likučius iš balkonų bei per langus taip pat negalima.
„Šio draudimo nesilaikymas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 120 eurų”, – pridūrė G. Leperskas.
Lesinti galima tik laukinius paukščius, išskyrus varninius, ir tik žiemą.
Gyvūnų gausą reguliuoja ir įstatymai, ir natūrali atranka
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Klimavičius priminė, kad balandžiai yra domestikuoti paukščiai, kurie vėliau grįžo gyventi į laisvę. Šie paukščiai yra grūdlesiai ir daugiausiai minta tik tuo, ką lauke išmėto žmones. Jie beveik neturi jokio poveikio reguliuojant vabzdžių kenkėjų gausą. Tačiau šie paukščiai, kaip ir kiekviena gyvybės rūšis, turi savą vietą pasaulyje ir negali būti vertinama vien žmogui teikiamos naudos požiūriu.
Vis dėlto, kai laukinių gyvūnų gausa kelia problemų, ji gali būti reguliuojama. Aplinkos ministerija, įgyvendindama Medžioklės įstatymą, yra nustačiusi, kaip turėtų būti reguliuojama medžiojamųjų gyvūnų gausa teritorijose, kurios nėra medžioklės plotai. Tai, pavyzdžiui, yra susiję su varniniais paukščiais miestuose. Dėl to kai kurioms savivaldybėms Aplinkos apsaugos agentūra išduoda leidimus iš medžių lajų pašalinti kovų lizdus viešosiose erdvėse, prie daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitose nepageidaujamose vietose. Tiesa, tai turi būti padaryta iki paukščių perėjimo sezono pradžios.
O štai sulaukėję naminiai balandžiai nėra medžiojamieji gyvūnai, tad jų populiaciją reguliuoja tik natūrali atranka ir gyventojai, laikydamiesi švaros bei tinkamai prižiūrėdami statinius.
Specialistai primena, kad balandžiai mažiau dauginasi, kai yra nelesinami, o ten, kur jie įsikuria, kaupiasi ne tik bakterijos, bet gali įsiveisti ir kandžių ar kitų vabzdžių.
