Ilzenbergo dvaro parkas – naujausia niūriaspalvio auksavabalio radimvietė. Jie įsikūrė senuose dvaro parko medžiuose.
Su senais drevėtaisiais ąžuolais susiję apie 700 vabzdžių rūšių. Dūlėjančioje medienoje ir iš jos augančiose kempinėse būstą randa didieji ąžuoliniai ūsuočiai, elniaragiai, kempinvabaliai, auksavabaliai ir kitokie vabzdžiai.
„Itin senų medžių sparčiai mažėja: dalis jų nupjaunami, dalį išverčia stiprus vėjas, o kai kurie tarsi išnyksta apsupti kitos augalijos.
Dėl to, kad nyksta būstui tinkami medžiai, vis retesni tampa ir niūriaspalviai auksavabaliai, todėl visoje Europoje jo apsaugai skiriamas išskirtinis dėmesys“, – teigė Lietuvos gamtos fondo specialistė Adelė Markevičiūtė.
Tokios pat buveinės būtinos ir daugumai kitų, su brandžiais medžiais susijusių gyvūnų, augalų bei grybų rūšių. Todėl, užtikrinus auksavabalių buveinių apsaugą, išsaugomi ir kiti nuo senų medžių priklausomi organizmai.
Niūriaspalvis auksavabalis taip pavadintas todėl, kad yra niūrokos tamsiai rudos su žalsvumu spalvos, bet saulėje tviska bronzos ar smaragdo atspalviais.
„Nors niūriaspalvis auksavabalis yra palyginti nemažas (jo kūnas – 2,4–3,3 cm ilgio), retai kam nusišypso laimė jį pamatyti. Mat didžiąją savo gyvenimo dalį jis praleidžia lervos stadijoje, įsirausęs į ąžuolo ar kito lapuočio trūnėsius, o vabalu pavirsta vos kelioms savaitėms birželio–liepos mėnesiais.
Suaugę vabzdžiai net nesimaitina ir gyvena vos iki mėnesio. Jų tikslas – susiporuoti ir padėti daugiau kiaušinėlių“, – teigė A.Markevičiūtė.
