Lietuvos ornitologų draugijos nario Gedimino Petkaus teigimu, paukščių skaičiavimo akcijos mokslininkams duoda labai vertingų žinių apie žiemojančių paukščių dėsningumus.
„Mokslininkai gauna žinių, ar sumažėjo paukščių, ar padaugėjo, tai rodo klimato kaitos požymius. Labai svarbu kiekvienais metais atlikti monitoringus, ne tik paukščių. Patys mokslininkai atlieka ir vabzdžių, ir kitų gyvūnų. Bet paukščiai labai gerai parodo klimato kaitos tendencijas. Pagal paukščius, stebėdamas jų kiekį, rūšis gali spręsti apie klimato kaitą, jos tendencijas. Kai kurie paukščiai anksčiau pas mus net nežiemodavo, pavyzdžiui, baltieji garniai, o pastaruosius keletą metų matome, kad jau pradeda žiemoti. Varnėnai kartais lieka žiemoti ir kiti paukščiai“, – pasakojo ornitologas Gediminas Petkus.
Pasak ornitologo, paukščių skaičius žiemą priklauso net nuo to, kokia buvo praėjusi vasara.
„Pavyzdžiui, vienais metais buvo suskaičiuota daugiau zylių, kitais – mažiau. Stebima, kokios prieš tai buvo vasaros – lietingos ar nelietingos – tai turi įtakos. Tokių įdomių tendencijų yra randama“, – sakė ornitologas G. Petkus.
Paukščių skaičiavimui galima pasirinkti vieną iš nurodytų dienų ir vieną valandą stebėti į lesyklą atskrendančius paukščius.
„Reikia vieną valandą praleisti prie jūsų lesyklos. Tai visai nesunkiai galima padaryti ir stebint paukščius pro langą, nebūtina šalti lauke. Reikia suskaičiuoti, kiek rūšių atskrenda, ir surašyti didžiausią rūšies skaičių, kiek vienu metu atskrido. Pavyzdžiui, atskrido keturios didžiosios zylės, o paskui atskrido penkios didžiosios zylės. Tai reikia rašyti ne devynias, o penkias zyles, maksimaliausią vienos rūšies skaičių“.
Gautus skaičius reikia suvesti į specialią anketą, pateiktą Ornitologų draugijos svetainėje. Visi surašyti duomenys nuguls į interaktyvų žemėlapį.
„Ten žmonės gali savo adresą parašyti, jei nori. Bus toks didžiulis žemėlapis, kuriame šeštadienį, sekmadienį ir pirmadienį gyvai bus pavaizduojami skaičiavimo rezultatai. Mes per savaitgalį galėsime pamatyti, kaip aktyviai žmonės Lietuvoje savo lesyklose stebi žiemojančius paukščius“, – aiškino ornitologas G. Petkus.
Pasak jo, ankstesniais metais vykę paukščių skaičiavimai pateikė ir staigmenų, – be plačiai paplitusių, į lesyklas atskrido ir gana retų paukščių: „Atskrido tokių, kurie paprastai neužsuka į lesyklą, net Raudonosios knygos atstovų. Kartais žmonės mato meletas, pilkąsias, žaliąsias, kartais mato rečiau pas mus žiemojančius varnėnus arba šiaurinius kikilius. Gauname įvairių įdomių rezultatų“.
Paukščių skaičiavimo akcija užsienio šalyse turi gilias tradicijas. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos gyventojai paukščius skaičiuoja jau keturiasdešimt metų. Į akciją įsitraukia iki pusės milijono šalies gyventojų.
Skaičiuoti paukščius poetiškai kviečia ir ornitologas Eugenijus Drobelis:
„Mūsų lesykla nedidelė – iš medžio ripkų keliais aukštais išdėstyta medyje tarp vaismedžių. Nelukštentomis saulėgrąžomis ją pripildome iš vakaro, kad pirmieji pakirdę paukščiai čia visad surastų lesalo. Rytmetį pirmiausia šakas apkimba didžiosios zylės, šalia jų bemat įsikuria kelios porelės pilkųjų ir mėlynųjų zylių, purpteli vieniša juodoji zylė. Kuoduotojų zylių porelė pasirodė tik šiemet, tad jos atsargesnės už kitas gentaines, dažniau pakimba ant riebalų gniužulo pakabinto atokiau.
Zylės skuba, čiumpa saulėgrąžas ir nešasi lukštenti į saugesnę vietą. Jos žino, kad netrukus lesykloje įsigalės žaliukės. Jos jau čeža netoliese ir perskrisdamos nuo šakos ant šakos artėja link lesalo. Netrukus, čirkšdamos ir besipešdamos tarpusavyje, žaliukės apspinta lesyklą. Tarp pulko žaliukių dar įsispraudžia ir keli naminiai žvirbliai.
Šie grūdlesiai paukščiai saulėgrąžas aižo čia pat lesykloje, todėl zylėms nebelieka vietos ir joms tik vogčiomis pavyksta nučiupti kokį grūdą. Kelios žaliukės baimingai šasteli į šalį ir į jų vietą šlumšteli svilikas. Didžiuliu ir storu snapu jis lyg girnomis mikliai ima aižyti saulėgrąžas. Paukščių draugėje šmėkšteli spalvingas žvirblio dydžio paukštis – šiaurinis kikilis!
Šis šiaurės klajūnas nuklydo nuo saviškių pulko ir dar nuo rudens kasdieną apsilanko lesykloje. Įprastai bukučiai išvaiko zyles ir prisikemša pilną snapą saulėgrąžų, bet dabar jie vengia akiplėšiškų žaliukių šurmulio ir kantriai lūkuriuoja netoliese. Vienu metu tarp šakų plasteli du rusvi paukščiai ir smulkieji sparnuočiai išsilaksto kas sau.
Dabar visos gėrybės atitenka vėliausiai atkakusiems kėkštams. Joks paukštelis nedrįstą prisiartinti pasirodžius šiems plėšikams. Laimei, kad jiems įkyru lukštenti tokias smulkias sėklas. Mažumėlę pasišlaistę, saulėgrąžas pasklaidę, jie nulekia savais keliais. Mažieji paukščiai urmu vėl sugrįžta atgalios, tad netrukus lesykla būna šluote nušluota“, – rašė gamtininkas E. Drobelis.
Lietuvos ornitologų draugija kviečia dalyvauti paukščių skaičiavimo akcijoje „Paukščiai prie mano namų“. Skirkite lesyklai 1 valandą laiko ir suveskite duomenis į tam skirtą formą: https://lod.maps.arcgis.com/apps/GeoForm/index.html?appid=e884507e2e3d4165ba783ac03e2b0903 Paukščius Lietuvoje skaičiuosime sausio 26, 27 ir 28 dienomis.
Daugiau informacijos apie renginį rasite Lietuvos ornitologų draugijos svetainėje www.birdlife.lt
