„Mačiau gulbių, ančių, didžiųjų dančiasnapių ir kitų paukščių“, – vardijo Anykščių regioninio parko vyriausioji specialistė Diana Martinavičiūtė.
Pasiėmusi žiūronus ir monoklį ji paukščius Anykščių rajone skaičiavo trijose vietose: prie Judinio upelio žiočių, prie Šventosios upės užtvankų ties Anykščiais ir Kavarsku.
Iš viso suskaičiuoti 376 žiemojantys vandens paukščiai.
Didžiausią jų dalį – net 367 – sudarė didžiosios antys.
Daugiausia paukščių buvo prie Kavarsko užtvankos. Čia plaukiojo 197 didžiosios antys, dvi gulbės nebylės ir 4 didieji dančiasnapiai. Taip pat žuvų tykojo trys baltieji garniai.
Skirtingų rūšių paukščiai puikiai sutarė ir nesipešė dėl maisto. Nevėžio upėje Panevėžyje žiemoti liko beveik 1,3 tūkst. vandens paukščių, daugiausia didžiųjų ančių. Kitų rūšių paukščių aptikta vos devyniolika.
Čia plaukiojo 9 gulbės nebylės. Buvo pastebėti trys tulžiai ir tiek pat laukių. Po vieną maisto ieškojo rudagalvė kryklė, klykuolė, didysis baltasis garnys ir vandeninis strazdas.
Krekenavoje, Nevėžio upėje, buvo suskaičiuota 60 paukščių. Čia irgi daugumą sudarė antys.
Vandens paukščių apskaita vyko visoje šalyje. Buvo skaičiuojama, kiek ir kokių rūšių paukščių lieka žiemoti.
Šie skaičiavimai svarbūs nustatant paukščių populiaciją, taip pat leidžia įvertinti pokyčius gamtoje, pastebėti atskirų rūšių gausėjimą arba mažėjimą.
Lietuvos ornitologų draugijos atstovas Laimonas Šniaukšta sakė, kad šalyje dominuoja didžiosios antys. Jos sudaro apie 40–50 procentų visų vandens paukščių. Paskui rikiuojasi klykuolės, irgi iš antinių šeimos, didieji dančiasnapiai.
Vieni skaičiuotojai buvo itin patyrę. Jiems užtekdavo užmesti akį į paukščių pulkus ir be jokio skaičiavimo su 5 proc. paklaida pasakydavo skaičių. Kiti į rankas ėmė fotoaparatus ir vėliau iš nuotraukų skaičiavo paukščius.
