„Stintapūkio“ renginiai Nidoje klega vasario pradžioje, kai Kuršių marias sukausto storesnio ledo šarvai.
Vienas ryškiausių nuotaikingos žiemos šventės akcentų – šimtametis, tik šiam kraštui būdingas poledinės žūklės būdas, kurį neringiškiai vadina bumbinimu.
Stintautojai laukia laimikio
Prakirtę eketę ir įspraudę po ledu medinę lentą žvejai kultuvėmis ritmiškai daužo iš vandens kyšantį jos galą ir kaip maldą kartoja tuos pačius magiško ritualo žodžius: „Stinta-pūki“. Po ledu nardančios stintos priartėja prie virpesių šaltinio, sukasi vietoje ir patenka į tinklus.
Globalinė klimato kaita dabar vis labiau keičia Neringos žvejų įpročius ir jų sumanymus. Kartais prieš pat „Stintapūkį“ orai staiga atšyla, ledas sutyžta – marių gilumoje braškant ir skeldėjant lytims atsiveria pavojingų properšų. Tuomet stintų gaudytojai pasijunta it musę kandę.
Juodkrantės ir Nidos pakrantės jau apledėjo, bet Kuršmarėse meškeriojantys poledinės žūklės mėgėjai gausiais stintų laimikiais nesigiria – pasak jų, šios žuvys vis dar būriuojasi Baltijos jūroje.
Kada jos atplauks į marias arba pasuks kitokiais keliais, galima tiktai spėlioti. Pajūryje prekiaujama iš Latvijos atgabentomis stintomis – jos šiek tiek didesnės, tačiau neskleidžia tokio gaivaus šviežių agurkų kvapo, o iškeptos nėra tokios gardžios kaip lietuviškos.
Monetose – žūklės vaizdai
„Neringiškiai gerbia senas tradicijas, „Stintapūkis“ be bumbinimo – ne šventė. Viena kita stinta tikrai gali įsipainioti žvejų tinkluose. Blogiausiu atveju nuo Nidos prieplaukos prigaudysime riebių ešerių“, – kalbėjo aistringu bumbintoju vadinamas Neringos meras Darius Jasaitis.
Jeigu stintos aplenktų tinklus, žvejai galės prisiminti šias žuveles žvelgdami į ką tik pasirodžiusias pusantro ir dešimties eurų nominalo monetas, įamžinusias senovinį žvejybos būdą – bumbinimą.
Bus demonstruojami filmai apie baidomąją žūklę.
Sidabrinės 10 eurų monetos reverse pavaizduotos stintos žiba saulės spinduliuose įvairiomis spalvomis. Briaunoje matyti užrašas „Stinta-pūki“. Tai žvejų kreipinys į stintas ir pūgžlius – juos Kuršmarių žvejai nuo seniausių laikų vadina pūkiais. Šios kolekcinės monetos tiražas – 3000 vienetų.
Kita Lietuvos banko išleista 1,5 euro moneta – iš vario ir cinko lydinio. Nukaldintas didesnis tiražas – 30 tūkst. vienetų. Averse vaizduojamos žvejo rankos su plaktukais ir trys po ledu plaukiančios stintos. Viršuje iškaltas žodis „Lietuva“ ir tarsi apšarmojęs valstybės herbo simbolis Vytis.
Nidoje šurmuliuos šventė
„Stintapūkio“ šventės rengėjai nusiteikę atskleisti turtingą pamario žvejybos kultūros paveldą, organizuoti kvapą gniaužiančias poledinės žūklės mėgėjų varžybas „Nidos blizgė 2019“.
Šiai šventei pasirengė Neringos poilsio namai, maitinimo įstaigos – „Stintapūkio“ gardumynų alėjos lankytojams išradingi kulinarai žada išskirtinių žuvų patiekalų, tarp kurių bus keptų, rūkytų, vytintų, marinuotų stintų.
Aktyvaus poilsio mėgėjams Nidos centre įkurtas žiemos sporto rungčių parkas „Lovoje gulėdamas žuvies nesugausi“. Ant marių ledo ir šalia prieplaukoje vyksiančiame festivalis „Gintarinė žiemužė“ pasirodys liaudies kapelos, dainininkai, šokėjai.
Žiemos šventės dalyviai žinias apie Kuršių neriją galės gilinti švietėjiškuose renginiuose, grožėtis ledinių skulptūrų ekspozicija, laidyti į dangų aitvarus, mėgautis pirties malonumais.
Projekto „Tabalai“ rengėjai kvies išbandyti medinius muzikos instrumentus. Prie jų žada prisidėti ir stintautojai su savaisiais įnagiais – poledinės žūklės lentomis ir kultuvėmis.
Šventė „Stintapūkis 2019“. Vasario 8–10 d. Neringa.
