Dilgėlinukas – dažna plaštakių rūšis lietuvoje. Gyvena sodybose, pamiškėse, sausose pievose, paupiuose, kur auga daug dilgėlių. Viršutinė pusė plytų spalvos. Priekiniai sparnai su 3 keturkampėmis juodomis dėmėmis prie priekinio krašto ir su juoda išoriniame krašte. Užpakalinių sparnų pamatas ir pakraštinė juosta juoda.
Drugiai – vienas gausiausių ir geriausiai ištirtų vabzdžių būrių. Jiems būdingos 2 poros stambių plėviškų sparnų, kurie dažniausiai yra apaugę spalvotais žvyneliais. Sparnai su gyslomis, piešinys susideda iš įvairių dėmių, linijų, dryžių ir kt. Burnos organai čiulpiamieji – spirališkai susisukęs straublelis, pritaikytas žiedų nektarui ir kitiems skysčiams čiulpti. Antenos daugianarės; siūliškos, buožiškos, šukiškos, plunksniškos ir kt. Facetinės akys stambios, išgaubtos, kartais apaugusios plaukeliais. Drugių galva, krūtinė ir pilvelis ryškiai atskirti. Galva visai laisva, plaukuota. Krūtinė iš tvirtai suaugusių segmentų.
Drugių nervų sistemą sudaro viršryklinis ir poryklinis mazgas, apyryklinis žiedas ir pilvo nervų grandinėlė, susidedanti iš 2-3 krūtinės ir 4-6 pilvelio mazgų. Virškinamasis traktas aiškiai padalintas į tris dalis: priekinę, vidurinę ir užpakalinę žarnas. Jis prasideda burna, į kurią atsiveria iki 3 porų seilių liaukų. Daugumos drugių vikšrų seilių liaukos virtusios verpimo liaukomis. Maistas virškinamas ir įsiurbiamas vidurinėje žarnos dalyje, paskui patenka į užpakalinę dalį, kuri baigiasi analine anga. Drugiai turi 6 kojytes.
Metamorfozė pilna. Kiaušinėliai su lukštu (chorionu) dedami po vieną arba krūvelėmis ant lapų, ūglių ir prilipdomi pridedamųjų liaukų išskyromis. Lukštas sudarytas iš baltyminių medžiagų, todėl išsiritęs vikšriukas pirmiausia jį sugraužia ir tik tada pradeda maitintis įprastiniu maistu. Lervos kirmėliškos išvaizdos ir vadinamos vikšrais. Lėliukė dažniausiai dengtoji, neretai voratinkliniame kokone.
Pasaulyje yra apie 165 tūkst. rūšių, Lietuvoje – 2281.
