Kaip teigė Pajūrio regioninio parko atstovai, Plocio rezervate aptiktas mažylis ruoniukas – dar ne iki galo pakeitęs kailį, bejėgis ir išsekęs, srovių atneštas, tikriausiai, nuo Estijos pakrantės. Likimas lėmė jam patekti į pačias geriausias, ruonių draugo Arūno Grušo rankas, ruoniukų prieglaudą Lietuvos jūrų muziejuje.
Ruonių būklė stabili
Portalui lrytas.lt Lietuvos jūrų muziejaus jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus biologas, gyvūnų treneris Ignas Kazlauskas pasakojo, kad šiuo metu yra aštuoni, dar keturi ruoniukai, tikėtina, bus netrukus atvežti.
„Vienas ruonis buvo šiek tiek sužalotas, pastebėtos mažos žaizdelės, kitam ruoniui – uždegiminis židinys ant apatinio žandikaulio, jam leidžiami antibiotikai. Kiti ruoniai – neblogos būklės, jų svoris daugmaž atitinka daugiametį vidurkį. Du ruoniai žuvimi jau maitinasi patys.
Ruonių (radimo pakrantėse) sezonas yra pirmosios dvi balandžio mėnesio savaitės, kartais būna ir anksčiau arba šiek tiek vėliau, tačiau vėliau aptikti ruoniai dažniausiai būna smarkiau pasiligoję. Ar jų sulauksime dar daugiau – nežinia“, – kalbėjo gamtininkas I. Kazlauskas.
Kaltininkai – žmonės ir klimato kaita
Anot jo, priežastis, kodėl ruoniukų pas mus tiek daug atsiranda – tiksliai nežinoma, tačiau neabejojama, kad tokia situacija yra dėl kelių priežasčių. „Galbūt, kad ruonių daugėja Baltijos jūroje, galbūt, kad žuvies yra mažai belikę ir mažiems ruoniukams yra sunku ją susigauti. Gali būti ir dėl to, kad žiemos yra nebe tokios, kokios buvo prieš 20-30 metų ir anksčiau.
Dėl to ruonių patelės jauniklių nebespėja išmaitinti ir ledui nutirpus per anksti, ruoniukai patenka į vandenį nepriaugę pakankamai svorio. Tuomet vėjai ir bangos juos atneša iki mūsų krantų. Dažniausiai, kai pučia šiaurės vakarų vėjas, daugiausiai ruonių ir būna mūsų krantuose.
Žmonės, kurie lankosi Baltijos jūros pakrantėse su šunimis, taip pat išbaido ruonius, ten, kur jie veisiasi ir veda jauniklius, todėl jaunikliai ir patenka į vandenį anksčiau nei turėtų. Mūsų krantuose ruoniai nesiveisia ir jauniklių neveda. Visi jie yra atnešti bangų ir vėjų. Dažniausiai tai yra nelaimėliai, kuriems pasisekė pasiekti krantą, mat silpniausieji jau nuskendo jūroje“, – aiškino mokslininkas I. Kazlauskas.
Tad moksliniais tyrimais grįsto atsakymo, kodėl ruoniukus į krantą išmeta Baltijos jūra – nėra. Tačiau neabejojama, kad tai susiję su klimato kaita ir žmogaus veikla.
Populiacija atsikuria
Anot Pajūrio regioninio parko atstovų, ruonės savo mažylius maitina apie 20 dienų. „Tuomet jie būna baltukai ir vandenyje nuskęstų. Jie būna palikti ant ledo arba salose. Ruoniukai būna primaitinti riebiu pienu ir paliekami vieni šertis. Tuo metu jie yra labai pažeidžiami, nors aštriais dantimis kartais ir gali apsiginti nuo silpnesnių užpuolikų. Pakeitę kailiuką į naują, „neperšlampantį“ – iškeliauja į jūros platybes ir pradeda savarankišką „žvejo“ gyvenimą.
Deja, jų problemos susijusios su žmogumi. Dėl klimato kaitos nelieka ledo, jis ištirpsta anksčiau ir jie patenka į vandenį nepasiruošę gyvenimui. Taip pat gyvena daugiausiai salose, o žuvies ištekliai dėl mūsų veiklos mažėja, jiems trūksta maisto, dėl konkurencijos ir kautynių taip pat per anksti gali patekti į vandenį ir srovių yra atnešami iki mūsų pakrančių.
Medžiodami dažnai įsivelia į žvejų tinklus ir nuskęsta. Ypač nukenčia mažieji, patirties neturintys gyvūnai. Pietinėje Baltijoje dėl didelės urbanizacijos, jie nebesidaugina. Visa gyvybinga populiacija susitelkusi Šiaurinėje dalyje. Baltijos jūroje gyvena trys ruonių rūšys. Mokslininkai yra paskaičiavę, kad iki žmogaus intensyviausios veiklos piko čia gyveno apie 10 tūkst. ruonių populiacija. Prieš dvidešimt metų ji drastiškai sumažėjo, dabar atsikūrė iki maždaug 5 tūkst. žvėrių“, – aiškino Pajūrio regioninio parko atstovai.
Pasak gamtininkų, ruoniukų paleidimą Lietuvos jūrų muziejus numato rugsėjo mėnesį, bus kviečiami visi norintys juos palydėti į „antrąjį“ gyvenimą.
Ką daryti radus ruoniuką?
Kaip teigė buvusi Lietuvos jūrų muziejaus jūrų liūtų trenerė Giedrė Gustė, pastebėjus ruonį pajūryje būtina žinoti, kaip elgtis.
„Baltijos jūros pakrantėje Lietuvoje išmetami ruoniai dažniausiai serga įvairiom ligom arba būna sužeisti. Sėkmės atveju, jie būna labai nusilpę ir išsigandę. Todėl negalima jų liesti. Negalima leisti jūsų naminiams gyvūnams kontaktuoti su jais. Negalima šerti gyvūno – nebent turite ruonių patelės pieno po ranka. Net jeigu smagu, neikite artyn, nekelkite papildomo streso jaunikliui ir nekelkite pavojaus sau.
Iš patirties žinau, kad jų dantys gali perkasti ir storiausias pirštines, todėl nesunku įsivaizduoti, kaip įsibauginęs jauniklis gali perkasti ranką (ir tai yra laukinis neskiepytas gyvūnas, vadinas skiepysitės nuo visų ligų ir jūs).
Gali būti, kad rasite ruonį negyvą. Tuo labiau nelieskite jo ir net neikite artyn. Praneškite tarnyboms, jie atvyks ir pasiims negyvėlį“, – aiškino specialistė G. Gustė.
Jei pastebėjote ruonį pajūryje, praneškite gyvūnų globos organizacijos „Nuaras“ Klaipėdos skyriui tel. (8-46) 314040 arba Lietuvos jūrų muziejui +370 698 37 299.
