Stumbrės Dulina, Durabella ir pusės metų jauniklis vardu Dunst, suleisti į bandą, ėmė smalsiai uostinėti vienas kitą.
Zoologijos sodo darbuotojų teigimu, voljero senbuviai stumbrai labai apsidžiaugė atsiradusia nauja kompanija.
Tiesa, senjorė 25 metų stumbrė Gytė visiems priminė, kad, kaip ir gamtoje, bandai vadovauja vyriausia ir daugiausia gyvenimiškos patirties sukaupusi patelė.
„Stumbrai į Lietuvą atvežti ne tik dėl to, kad jais galėtų pasigrožėti lankytojai.
Daug svarbesnė misija – genetinių mainų užtikrinimas, taip sudarant sąlygas sveikai stumbrų populiacijai palaikyti Lietuvoje“, – teigė aplinkos viceministras Martynas Norbutas.
Lėšų šiems stumbrams atvežti iš Vokietijos skyrė Aplinkos ministerija.
Naujų stumbrų pagaliau sulaukę džiaugėsi ir Zoologijos sodo Kanopinių žinduolių skyriaus darbuotojai.
Sutikti naujus gyventojus jie ruošėsi jau seniai.
Buvo atnaujinti ilgą laiką nenaudoti vidiniai gardai, pakloti minkšti guoliai ir paruošta skani vakarienė, kad gyvūnai galėtų gerai pailsėti po ilgos kelionės.
Kadaise šių, atrodo, neįveikiamų milžinų, klajojusių visoje Europoje, dėl medžioklės ir natūralių buveinių nykimo buvo visiškai nelikę laukinėje gamtoje.
XVI amžiaus pabaigoje didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis už stumbro sumedžiojimą buvo įteisinęs net mirties bausmę.
Tačiau, nepaisant šių draudimų, stumbrų populiacija vis tiek mažėjo.
Daugybė stumbrų tapo ir karų aukomis. Jie buvo medžiojami dėl mėsos, odos bei ragų.
O 1919 m. balandį Lenkijoje buvo nušautas paskutinis laisvėje gyvenęs lygumų stumbras.
Atkuriant išnykusią laukinių stumbrų populiaciją svarbų vaidmenį atliko zoologijos sodai, žvėrinčiai ir privatūs stumbrų augintojai.
Jų pastangomis iš paskutinių 12 nelaisvėje išlikusių stumbrų buvo atkurta stabili, šiandien apie 7 tūkst. individų turinti stumbrų populiacija.
Pirmąjį stumbrą 1939 m. Lietuvos zoologijos sodui padovanojo Varšuvos zoologijos sodas. Tai buvo stambus, ramaus būdo patinas, jam ausį pakasyti galėdavo ir lankytojai.
Vykstant Antrajam pasauliniam karui šis stumbras buvo išgabentas vokiečių kareivių ir apie jį daugiau tikslių duomenų neturima.
Buvo laikotarpis, kai stumbrų Lietuvos zoologijos sode nebuvo, o po Antrojo pasaulinio karo jie čia vėl apsigyveno 1956 m.
Stumbrai yra įrašyti ne tiktai į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, bet ir į Tarptautinę raudonąją knygą kaip pažeidžiama gyvūnų rūšis.
Patinai gali sverti net iki tonos
Stumbrai – tikri girių galiūnai, didžiausi Europoje gyvenantys žinduoliai. Stambūs patinai gali sverti iki tonos, o kūno ilgis gali siekti net apie 3 metrus.
Žvelgiant į šiuos gyvūnus į akis iš karto krinta jų raumeningas kaklas, apaugęs vešliais karčiais, ir palyginti nedidelė galva su smailiais, lenktais ragais.
Stumbrai priklauso dykaragių šeimai. Įdomu tai, kad visi šiai šeimai priklausantys gyvūnai – tiek patelės, tiek patinai – turi ragus. Stumbrai pasižymi ir labai tvirtu skeletu.
