Aplink Barselonos miestą plyti kalvotas Kolserolos (Collserola) gamtinis parkas. Ši miškinga ketera yra lyg kontrastas miesto augimui. Kolseroloje klesti laukinė gamta – gyvena daugiau nei 190 gyvūnų rūšių.
Tačiau iš kalvų žvelgdami į 1,5 mln. gyventojų turintį miestą, kurį kiekvienais metais aplanko dešimtys milijonų turistų, gyvūnai pasijuto užspausti ir ėmė leistis žemyn į Barselonos gatves.
Karštą naktį šernai iš Kolserolos pavieniui ar gaujomis nusileidžia į miestą ir trinasi tarp žmonių, kartais ne juokais juos išgąsdindami.
Barseloniečių susidūrimai su šiomis laukinėmis kiaulėmis nėra pavienis reiškinys. Didžiausias incidentų skaičius buvo užfiksuotas 2016-aisiais, kai pareigūnai gavo 1187 skambučius apie gatvėmis lakstančius šernus.
Jie rausia vejas ir šiukšles, puola šunis, sustabdo automobilių eismą, lamdo mašinas. Pastarąjį dešimtmetį Barselona beviltiškai ieško būdų, kaip kovoti su miesto rajonus kolonizuojančiais šernais.
Kai kuriuose jų gyvena miesto pažibos – futbolo klubo „Barcelona“ žaidėjai, pramogų pasaulio žvaigždės.
Daugiausia kritikos miesto valdžia sulaukė 2013 metais, kai šerną pašauti norėjęs pareigūnas netyčia pataikė į savo partnerį ir jį suluošino.
Puikiai prisitaikiusi rūšis
Pasaulio gamtos apsaugos organizacija šernus yra įtraukusi į labiausiai invazinių rūšių sąrašą.
Per metus patelės jauniklių atsiveda du kartus. Vadoje vidutiniškai būna 6 šerniukai, bet jų gali būti ir 14. Jiems gyventi tinka tiek pusiau sausringos lygumos, tiek Alpių miškai, tiek pelkingos pievos.
Bet kuo toliau, tuo labiau šernus traukia miesto gyvenimas.
Panašių kaip Barselona problemų turi Berlynas, Hjustonas, Honkongas, čia nuolatos mieste galima pamatyti šių laisvai lakstančių gyvūnų. Tuo metu Romoje šernai minta nesurenkamomis šiukšlėmis ir jau tapo miesto nuopuolio simboliu.
Laukinių kiaulių pasirodymas miestų aikštėse ir parkuose žmones verčia susidurti su nauja realybe – urbanizacijos ribos jau yra pasiektos. Tai krizė, kurią sukėlėme mes patys.
Besiplečiantys miestai naikina natūralią gyvūnų aplinką, tad jie verčiami gyventi tarp žmonių. Be to, miestai vilioja šernus ir didžiulio išmetamo maisto kiekio.
Teigiama, kad dėl tokios mitybos žmonių maistu didėja laukinių kiaulių vaisingumas ir jos dažniau atsiveda didesnes jauniklių vadas.
Baisių ligų platintojai
Miestų gyventojams šie atėjūnai kelia ir sveikatos iššūkių. Šernai yra daugybės ligų, tarp jų tuberkuliozės, hepatito E ir A tipo gripo viruso, platintojai ir gali užkrėsti žmones.
Be to, šernai dažnai išbėga į kelią ir dėl to kiekvienais metais kyla tūkstančiai avarijų.
Prie Milano sausį grupei šernų netikėtai pasirodžius kelyje susidūrė keli automobiliai, per avariją žuvo vieno vairuotojas, o keli keleiviai buvo sužeisti.
Šernai niokoja žmonių nuosavybę, kenkia kitoms gyvūnų rūšims. JAV aplinkosaugininkai skelbia, jog metai iš metų Floridoje šernai suryja daugybę nykstančių vėžlių kiaušinių.
Italijos ūkininkai skaičiuoja, jog per metus vynmedžių šaknis išknisantys šernai jiems pridaro iki 100 mln. eurų žalos.
Dėl visų šių priežasčių pasaulyje stengiamasi mažinti šernų skaičių.
Samdo ir medžiotojus
Nuo 2014 m. šie gyvūnai pradėjo kelti grėsmę visai pasaulinei kiaulienos industrijai – prasidėjo afrikinio kiaulių maro banga. Šalys nuo kaimynų tvėrėsi fizinėmis sienomis, ūkininkams teko išskersti kiaules – savo pajamų šaltinį.
„Šernų problema progresavo dešimtmečius, tačiau tik dabar matome to pasekmes“, – britų laikraščiui „The Guardian“ teigė ispanų mokslininkas Joaquinas Vincente Banosas.
Pasak jo, žmonių ir šernų susidūrimų artimiausiu metu tik daugės. Vien Europos Sąjungos šalyse, manoma, yra 10 mln. šernų.
Miestai bando įvairiausias šernų išvarymo strategijas, įskaitant kontracepciją, nuodus ir selektyvų skerdimą. O Berlyno valdžia samdo specialią miesto medžiotojų komandą, kuri Vokietijos sostinėje šaudo šernus.
Jie jau nušovė tūkstančius laukinių gyvūnų, bet jų Berlyne yra dar per 3 tūkst. Medžiotojai pasakoja, kad šernai slapstosi miesto parkuose ir miškeliuose, o naktimis išeina pramogauti į gatves.
Teksaso (JAV) šernų medžiotojai naudojasi kitokia strategija. Jie sraigtasparniais išveja šernus į atvirą lauką, o tada juos iššaudo.
„Kainuoja kur kas daugiau, bet tai efektyvi kovos su šernais priemonė“, – teigė laukinės gamtos biologas Michaelas Bodenchukas.
Katalonai rodo pavyzdį
Barselonos valdžia šią problemą sprendžia dar kitaip.
Netrukus po 2013 metais įvykusio incidento, kai nukentėjo policininkas, miestas pasamdė Barselonos autonominio universiteto Laukinės gamtos ekopatologijos tarnybos mokslininkų komandą.
Jie užsiima gyvūnų skaičiaus reguliavimu. Veterinarai atrenka taikinius ir iš anksto planuoja šernų užmigdymą. Tokios operacijos yra nutaikytos į vaisingas pateles ir jauniklius, o ne suaugusius vyriškosios lyties šernus.
Mokslininkai lydi pareigūnus naktimis, jeigu reikėtų užmigdyti šerną.Dieną jie vykdo piliečių informavimo kampanijas, teikia ataskaitas valdininkams apie atliekų tvarkymą ir problemines vietas.
Veterinaras Jorge Olvera per pastaruosius metus yra matęs daugybę atvejų, kaip šernai siaučia tarp miestiečių. Kartą klubinėtojai nepastebėjo tarp jų atsidūrusio 49 kilogramus sveriančio šerno.
Stebi šernų judėjimą
43 metų mokslininkas dažnai važiuoja su pareigūnais vaikyti greitkelius užtvėrusių šernų. Jis renka užmigdytų šernų kraujo mėginius.
Akademikai nėra medžiotojai. Keliose miesto vietose jie yra parengę tinklus, kuriais kartais naktimis gaudo šernus. Iš jų paimti mėginiai naudojami vykdant įvairius ligų nustatymo tyrimus.
J.Olveros atlikto tyrimo duomenimis, 44 proc. šernų turėjo hepatito E virusą.
„Jie šlapinasi ir tuštinasi miesto parkuose, kur žaidžia vaikai. Mums reikia tam užkirsti kelią anksčiau, nei tai tapo problema“, – tvirtino veterinaras.
Mokslininkai taip pat stebi šernų migraciją ir bando nustatyti pagrindinius jų judėjimo kelius. Dabar akademikai jau gali iš anksto nustatyti problemines vietas ir pradėti ten vykdyti šernų gaudymo operacijas, kad kiti išsigandę apsisuktų ir grįžtų atgal į kalvas.
Tad brutalios jėgos prieš šernus naudojama minimaliai ir tai duoda realių rezultatų. Nuo 2016-ųjų pranešimų apie šernus sumažėjo 60 proc. Praėjusiais metais jų buvo tik 480.
„Mes juos efektyviai grąžiname atgal į miškus“, – juokėsi J.Olvera.
Finansavimo negavo
Tokia sėkminga pastarųjų kelerių metų kampanija lėmė, kad katalonų pavyzdys pritraukė visos Europos dėmesį.
Bet Briuselis praėjusiais metais nepritarė planui suteikti finansavimą mokslininkams ir Barselonoje taikomą modelį perkelti į visus Europos miestus.
Konfliktas čia vyksta ne tiktai tarp žmonių ir šernų, bet ir tarp pačių žmonių. Jie nesutaria dėl Barselonos modelio tinkamumo platesniu mastu.
Vietiniai gyventojai nori atsikratyti šernų, gyvūnų teisių aktyvistai nori juos perkelti humaniškai, medžiotojams tinka dabartinė situacija, o politikai tiesiog nori, kad problema išnyktų.
Šernai grėsmę kelia ir Lietuvoje
Šernai kelia pavojų ne tik didžiausiems Europos ir pasaulio miestams, bet ir Kuršių nerijai. Spaudoje kasmet pasirodo pranešimų apie šernų išknistus apželdintus plotus. Gyvūnai kartais atklydę prie kelių reikalauja iš žmonių maisto.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus pavaduotoja Lina Dikšaitė „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad šernai kelia ne tik pavojų, bet ir teikia naudą.
„Jie išknisa miško paklotę, ten gali įsitvirtinti medžių sėklos, tačiau kartu platina invazinius augalus raukšlėtalapius erškėčius. Šernai ėda jų sėklas ir toliau keliaudami jas platina. Šie gyvūnai taip pat pamėgo Kuršių nerijos simbolį – į Raudonąją knygą įtrauktas pajūrines zundas. Šernai išknisa ir suėda jų šaknis“, – kalbėjo L.Dikšaitė.
Ji taip pat pastebėjo, kad šiuo metu šernai neužklysta į gyvenvietes, nes yra pernelyg daug žmonių, bet rudenį apsilanko ne tik jie, bet ir stirnos.
2014 metais Lietuvoje dėl afrikinio kiaulių maro grėsmės buvo nuspręsta 90 proc. sumažinti šernų populiaciją. Tačiau pradėjus intensyvesnę medžioklę šernai tuomet pradėjo slapstytis kalnapušių tankmėje, kur net šunys nelenda, nes negali apsisukti.
Medžiotojų klubo „Girinis“ vadovas Sigitas Šveikauskas „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad tikslų Kuršių nerijoje gyvenančių šernų skaičių pasakyti sunku, tačiau du Kuršių nerijoje veikiantys medžiotojų būreliai per metus sumedžioja apie 100 šių gyvūnų. „Tai vyksta kiaurus metus. Šernai medžiojami tiek per medžiokles su varovais, tiek iš bokštelių“, – kalbėjo S.Šveikauskas.
