Lrytas.lt primena, kad spalio pabaigoje Seime buvo pasiūlyta leisti naktinius gyvūnus medžioti su naktiniais taikikliais ir duslintuvais. Tai numatančias Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas įregistravo įvairioms Seimo frakcijoms priklausančių parlamentarų grupė, kurioje – Remigijus Žemaitaitis, Jonas Jarutis, Andriejus Stančikas, Valentinas Bukauskas, Sergejus Jovaiša, Viktoras Rinkevičius, Alfredas Stasys Nausėda, Rimantas Sinkevičius, Juozas Imbrasas, Artūras Skardžius ir kiti.
Taigi, R. Žemaitaitins ne tik siekia įteisinti brakonierių pamėgtą medžioklės įrangą, bet užsimojo vairuotojus ginti nuo laukinių žvėrių, kurie, anot jo, pridaro daug žalos.
Parlamentaro teigimu, dabar valstybė nepakankamai apsaugo vairuotojus nuo susidūrimų su laukiniais gyvūnais, nes ne visur pastatytos tvoros, skiriančios miškus nuo kelių.
„Kai žmogus susiduria su žvėriuku, negana to, kad jis nubaudžiamas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, jis dar turi žalą kompensuoti (...), nors valstybė skiria šitiek priemonių ir pinigų prevencijai, bet nesugeba pagrindinių magistralinių kelių nuo gyvūnų apsaugoti tvora“, – BNS sakė Seimo narys.
Pasak jo, laukiniai žvėrys yra valstybės nuosavybė, todėl ji turi užtikrinti saugumą keliuose.
„Kiekvieną savaitę važiuoju Vilnius-Kaunas-Klaipėda autostrada, ties Raseiniais praktiškai kiekvieną dieną įvyksta autoįvykis, kurio dalyvis būna ir koks gyvūnas. Jeigu automobilio apgadinimas nedidelis, vairuotojas numoja ranka, kitiems vairuotojams kasko draudimas kompensuoja, o treti kreipiasi į policiją ir turi daug problemų“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Parlamentaro žiniomis, susidūrimų su laukiniais žvėrimis keliuose nemažėja. Nuo šių metų pradžios iki spalio pabaigos jie sukėlė 3 870 eismo įvykių, kurių metu sužeisti 32 žmonės, o vienas žuvo.
Pernai tokių eismo įvykių buvo 4 041, juose sužaloti 48 bei žuvo vienas žmogus. 2014 metais susidūrimų su laukiniais gyvūnais buvo tik apie 2 tūkst.
Nori naktimis ir be garso
Spalio pabaigoje Seime buvo pasiūlyta leisti naktinius gyvūnus medžioti su naktiniais taikikliais ir duslintuvais. Įstatyme siūloma įteisinti, kad medžioklei duslintuvus ir naktinius taikiklius gali įsigyti ir turėti teisę medžioti turintys asmenys. Pagal siūlomą projektą, fizinis asmuo jam priklausantį duslintuvą, naktinį taikiklį kartu su B ar C kategorijos ginklu jam dalyvaujant gali laikinai perleisti naudoti kitam asmeniui medžioklės metu. Taip pat siūloma numatyti, kad subjektas, turintis licenciją nuomoti ginklus, turi teisę medžioklei nuomoti ne tik B ir C kategorijų medžioklinius ginklus, bet ir duslintuvus bei naktinius taikiklius.
Pasak parlamentarų, parengti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas paskatino pavojingos šernų platinamos užkrečiamos ligos – afrikinio kiaulių maro – suvaldymo sunkumai.
„Šernų populiacijos gausos sumažinimas būtų lengvesnis, jeigu šiuos didžiąja dalimi naktinius gyvūnus būtų leidžiama medžioti su naktiniais taikikliais ir duslintuvais, kurie pagal dabar galiojančias Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas yra draudžiami civilinėje apyvartoje, taigi ir medžioklėje“, – sako projekto autoriai.
Aplinkos ministerijos sudaryta Medžioklės tvarkymo konsultacinė taryba šių metų rugsėjį svarstė naktinių taikiklių ir duslintuvų naudojimo medžioklėje klausimus, ypač galimybes juos panaudoti valdant šernų populiaciją, taip pat reguliuojant invazinių ir kitų plėšriųjų žvėrių, kurių medžioklė naudojant tokias priemones nėra uždrausta tarptautiniais susitarimais, gausą.
Didžioji dalis posėdžio dalyvių pasisakė už tai, kad būtų svarstomos galimybės pakeisti įstatymais nustatytą reguliavimą, kad naktiniai taikikliai ir duslintuvai būtų leidžiami naudoti medžioklėje apibrėžtomis, ribotomis sąlygomis.
„Europos Sąjungos afrikinio kiaulių maro valdymo strategijoje valstybėms narėms rekomenduojama kaip papildomą šios ligos valdymo priemonę taikyti šernų populiacijos gausos reguliavimą naudojant naktinius taikiklius ir duslintuvus.
Tai turi būti atliekama, atsižvelgiant į nacionalinę teisę. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateiktais duomenimis, Latvija, Lenkija, Estija, Čekija, Prancūzija, Belgija ir Vengrija leidžia naudoti naktinius taikiklius ir duslintuvus reguliuojant šernų gausą“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Galiojantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas naktinius taikiklius ir duslintuvus priskiria A kategorijos ginklų priedėliams ir draudžia jų civilinę apyvartą, o išimtis suteikta tik siauros, specifinės specializacijos subjektams. Įsigyti naktinius taikiklius ir duslintuvus suteikiama teisė šaulio tarnybai.
Brakonierių pamėgti įrenginiai
Nuo rugsėjo 15 iki spalio 15 dienos aplinkosaugos akciją „Medžioklė“ vykdę Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nustatė 18 medžioklės pažeidimų, iš kurių šeši – šiurkštūs. Kaip trečiadienį pranešė departamentas, buvo surengti 98 reidai, kurių metu patikrintos 122 transporto priemonės ir 108 medžiotojai visoje Lietuvos teritorijoje.
„Pusė visų šiurkščių pažeidimų fiksuota Šiaulių regione. Du pažeidėjai sulaikyti Pakruojo ir Radviliškio rajonuose. Nustatyta, kad vienas iš jų neteisėtai sumedžiojo stirniną, o kitas – lapę ir mangutą. Taip pat nustatytas vienas asmuo, kuris Šiaulių rajone medžiojo neteisėtai, tai yra neįsirašęs į medžioklės lapą, bei medžioklei naudojo naktinį taikiklį. Laimei, laukinių žvėrių šis pažeidėjas sumedžioti nespėjo“, – pranešime cituojamas departamento Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis. Taip pat akcijos metu iš pažeidėjų paimti keturi šautuvai, du naktinio matymo prietaisai, automobilis, duslintuvas bei traktorius su priekaba.
Akcija vyko nuo rugsėjo 15-os iki spalio 15-os dienos. Buvo sustiprinta tauriųjų elnių ir briedžių apsauga jų rujos metu. Aplinkos apsaugos specialistai įspėja, kad iki gruodžio 15 dienos ir toliau numatoma vykdyti sustiprintą medžioklės kontrolę. Pagrindinis dėmesys šiuo laikotarpiu bus kreipiamas į saugaus elgesio reikalavimų vykdymą per varymines medžiokles.
