Kaip ir gamtoje, taip ir zoologijos sode paprastieji meškėnai, arktiniai vilkai, rudosios lapės, korsakai – mažosios Azijos laputės, kupranugariai ir stumbrai bei kiti plėšrūnai ir kanopiniai, artėjant šalčiams, pasirūpina šiltu kailiuku.
Jie šeriasi ir keičia vasarinį, gerokai vėsesnį ir plonesnį kailį, į šiltą žieminį kailį. Atėjus šalčiams, keičiasi ne tik jų išvaizda, bet ir mityba. Šiuo laikotarpiu svarbu pašarai, kad būtų subalansuotas maistas, papildai. Mėsos kiekis padidinamas visiems plėšrūnams. Vasaros laikotarpiu liūtams, tigrams, leopardams vieną kartą per savaitę skiriama iškrovos diena, bet esant šaltai žiemai, ji nedaroma.
Jeigu gyvūnas sotus, šalčio jis nebijo. Skirtingai nei plėšrūnams, kanopiniams gyvūnams žiemos laikotarpiu pašarų kiekiai nedidėja, keičiasi tik sudėtis, jie gauna daugiau daržovių.
Zoologijos sodo paukščių karalystėje žiemai ruošiamasi skirtingai. Pavyzdžiui, vandens paukščiams: žąsims, antims, rausviesiems pelikanams, žiemojimui patalpos ruošiamos jau vasarą. Spustelėjus stipresniam šaltukui ir tvenkiniams užšąlus, šie paukščiai perkeliami į žiemojimui skirtas patalpas.
Sukeliami ir gandriniai paukščiai, kaip juodieji gandrai, ibisai; iš vištinių: povai, patarškos. Fazaninių paukščių žiema nebaugina. Svarbu, kad paukščiai turėtų kur pasislėpti nuo žiemos darganų, todėl žiemai paukščių prižiūrėtojai daro palapines iš eglių šakų.
Šiltą plunksnų drabužį turinys plėšrieji paukščiai žiemoja lauko voljeruose, tačiau kaip ir fazaniniai paukščiai turi pastogę, kad galėtų apsisaugoti nuo žiemos speigų.
Gamtoje plėšrieji paukščiai kaip ir žinduoliai grobį pasigauna ne kiekvieną dieną. Nesimaitinti gali ilgą laiką. Zoologijos sode plėšriesiems ir pelėdiniams paukščiams vasaros ir žiemos racionas skiriasi. Vasarą jie turi dvi iškrovos dienas per savaitę, kai negauna pašaro, o žiemos laikotarpiu – vieną dieną.
Įdomiausi pasaulio tropinių rūšių paukščiai zoologijos sode kaip ir gamtoje gyvena nuolat besitęsiančioje vasaroje – terariume, o jų spalvų ir balsų įvairovė džiugina lankytojus visus metus.
Ropliai, gyvatės, driežai, vėžliai ir krokodilai, atšalus orams neįminga taip giliai kaip meškos ar barsukai. Tuo laikotarpiu mažinamas pašaro kiekis, drėgmė ir keliais laipsniais sumažinama aplinkos temperatūra.
Įdomu tai, kad žiemojimo metu ropliai gali prarasti 20 proc. savo kūno svorio. Viskas daroma palaipsniui, netgi gyvūnų maitinimas nutraukiamas, kad organizmas išsivalytų ir pasirengtų žiemai. Sulėtėjus medžiagų apykaitai, maisto likučiai gyvūnui gali būti pražūtingi. Kartais ropliai pabunda ir ieško vandens atsigerti.
Dykumų, pusdykumių, tropikų driežai gamtoje nepatiria temperatūrų skirtumų, tačiau jie turi poilsio periodą sausuoju metų laikotarpiu. Zoologijos sode sukuriamos panašios sąlygos. Toks periodas trunka du, tris mėnesius.
Pasižiūrėti, kaip žiemai ruošiasi skirtingų rūšių gyvūnai, kaip kinta jų išvaizda – įdomu. Tą nesunkiai galite padaryti tiesiog apsilankę Lietuvos zoologijos sode.
