Dramblių ir žmonių konfliktas yra vienas plačiausiai pasaulyje žinomų konfliktų pavyzdžių. Žmonės naikina natūralias buveines, jas paverčia žemės ūkio naudmenomis ir augina javus.
Drambliams lieka vis mažesni plotai gyventi ir maitintis, tad jie pradeda keliauti į žmonių javų laukus. Juolab, kad čia jiems yra visai tinkama mitybinė bazė.
Nuolatiniai dramblių reidai į žmonių javų pasėlius reiškia neišvengiamą konfliktą, kuris gali baigtis ir štai taip.
Daugeliui vakarų šalių žmonių drambliai sukelia teigiamus jausmus ir žmonės žavisi šiais nuostabiais gyvūnais, tačiau tiems, kuriems reikia dalintis žeme su drambliais, jie dažniausiai kelia tik pyktį ir baimę.
Drambliai yra tikri ėdrūnai ir per vieną dieną suaugęs dramblys gali suėsti iki 450 kg maisto. Tad per gana trumpą laiko tarpą dramblys gali sunaikinti hektaro ploto pasėlių lauką. O įprastai drambliai keliauja ne po vieną – išskyrus pavienius suaugusius patinus – bet kaimenėmis. Tad galima įsivaizduoti kaip jaučiasi ūkininkai, matydami savo laukuose dramblių kaimenę.
Smulkūs ūkininkai – dažniausiai esantys dideliame skurde ir ekonomiškai bei net mitybiniu požiūriu pažeidžiami, bei dėl susiklosčiusių aplinkybių yra priversti įsiterpti į natūralias dramblių buveines – per vieną dramblių reidą gali prarasti visą derlių ir pragyvenimo šaltinį.
Stambusis ūkis taip pat jaučia poveikį. Skaičiuojama, kad didžiausiuose palmių aliejaus plantacijose Indonezijos Riau regione nuostoliai dėl dramblių padarytos žalos siekia apie 105 mln. JAV dolerių per metus.
Po dramblių ir žmonių susidūrimų dažnai būna aukų. Tiek nužudytų bei sužeistų dramblių, tiek ir sužeistų bei žuvusių žmonių. Štai Indijoje drambliai kasmet nužudo daugiau nei 100 žmonių, o per 7-erius metus Kenijoje buvo nužudyti daugiau kaip 200 žmonių.
Drambliai dažnai žudomi ir dėl keršto. Kenijos valdžia kasmet nužudo nuo 50 iki 120 probleminių dramblių, o Indonezijos aliejinių palmių plantacijose kasmet nunuodijama dešimtys dramblių ir tokie per pasaulį nuvilnyjantys vaizdo įrašai drasko širdį.
Per pastaruosius 100 metų Afrikos dramblių populiacija sumažėjo nuo 3-5 mln. iki maždaug 470 000 – 690 000, o Azijos dramblių populiacija sumažėjo nuo 100 000 iki 35 000 – 50 000.
Štai Botsvanoje gyvena apie 2,2 mln. žmonių ir maždaug 134 000 dramblių. Tai yra didžiausia dramblių populiacija Afrikoje, tačiau tik apie 20-30 proc. jos gyvena saugomose teritorijose.
Buveinių praradimas ir konfliktas su žmonėmis yra pagrindinės priežastys, dėl kurių nyksta drambliai.
Kaip sumažinti dramblių ir žmonių konfliktų skaičių?
WWF (World Wide Fund for Nature – pasaulinio lygio nevyriausybinė organizacija, dirbanti laukinės gamtos išsaugojimo ir žmogaus poveikio aplinkai mažinimo srityse) ir Pasaulio bankas (World Bank) su partneriais dirba įvairiose srityse ir tai apima:
Aitriųjų paprikų ir tabako pagrindu sukurtų atgrasymo priemonių drambliams taikymas pasėlių laukuose.
Aplink pasėlių lauką pakabinama audeklo juosta, padengta tokiu mišiniu. Arba pasodinamos čili pipirų tvoros. Drambliai labai nemėgsta jų kvapo ir skonio. Ir tokios tvoros ne tik atgraso dramblius, bet ir tuo pačiu ūkininkams suteikia papildomą pajų šaltinį – jie gali parduoti užaugintus čili pipirus;
Čili pipirų plytų deginimas aplinkui paskleidžia specifinį kvapą, kurio nemėgsta drambliai ir šis atgrasymo būdas yra geras tuo, kad vėjas šiuos kvapus nuneša tolyn už lauko ribų ir drambliai jau iš toli aplenkia tokį pasėlių lauką. Šios plytos daromos iš dramblių mėšlo, čili pipirų sėklų ir riebalų, kurie užtikrina ilgesnį plytų degimą. Toks atgrasymo būdas pasirodė esąs labai veiksmingas;
Bičių tvoros. Kai kurie ūkininkai aplink savo laukus pastato bičių avilius ir tokia priemonė pasirodė esanti gera apsauga nuo tiesioginio kontakto su drambliais;
Pasėlių sodinimo praktikos tobulinimas. Ankstyvesnis augalų sodinimas ir derliaus nuėmimas, taip siekiant spėti visus darbus atlikti dar prieš prasidedant kasmetinei dramblių migracijai;
Elektrinės ir pakankamai aukštos tvoros;
Gyventojų švietimas ir alternatyvūs pragyvenimo šaltiniai iš turizmo. Jaunų suaugusių žmonių mokymai dirbti laukinės gamtos turizmo srityje, kad jie daugiau sužinotų apie laukinius gyvūnus, suprastų jų išsaugojimo reikalingumą ir tuo pačiu galėtų uždirbti pajamų, pasakodami ir rodydami turistams vietinius gamtos objektus. Taip pat vienas iš gerų pavyzdžių, kaip mažinti konfliktus tarp dramblių ir žmonių, yra degradavusių biologinių koridorių atkūrimas.
Tokie koridoriai palengvina dramblių ir kitos laukinės gamtos sezoninį judėjimą, leidžiant išvengti tiesioginio judėjimo per žmonių pasėlius, ir tuo pačiu sumažinant tiesioginių konfliktų tikimybę.
