Kauniečiai pradėjo ruoštis paukščių sutiktuvėms – į medžius kelia inkilus. Kai kurie juos net nudažo įvairiomis spalvomis. Ornitologas Juozas Miškinis įspėjo, kad tokie inkilai gali kelti grėsmę sparnuočiams. Tačiau visai ne dėl to, kad kenktų dažai.
Inkilus nori dekoruoti
Anksčiau kauniečiai paukščiams dažniau gamindavo paprastus namelius iš lentų, o dabar inkilai vis dažniau dekoruojami. Jie primena ūsuotų žmonių veidus ar tikrų gyvenamųjų namų fasadus. Taip pat kai kurie kauniečiai inkilus nudažo ir įvairiomis spalvomis.
„Girdėjau, kad paukščiams nesvarbu, kokios spalvos inkilai, bet žmonėms gražiau, jei jie išskirtiniai, jei dera prie dangaus žydrumos, todėl aš inkilą ir nudažiau žydrai bei baltai. Lauksime, kas jame įsikurs“, – pasakojo kaunietis Rimantas Kugevičius.
Pirmieji paukščiai parskrido
Ornitologas J.Miškinis sakė, kad pirmieji paukščiai iš šiltųjų kraštų jau parskrido.
„Jau grįžo vieversiai, varnėnai, pempės, baltieji gandrai. Tiesa, tai dar pavieniai sparnuočiai, didžiosios dalies jų dar laukiame. Vėliausiai, gegužės mėnesį, turėtų pasirodyti ir raudongalvės sniegenos, grįžtančios iš Vidurinių Rytų šalių“, – pranešė ornitologas.
Kol sugrįžusių paukščių dar nedaug, pats metas kelti inkilus.
„Inkilus galima kelti ištisus metus, nes jie reikalingi ne tik pavasarį parskrendantiems keliauninkams. Žiemomis juose įsikuria tie sparnuočiai, kurie čia žiemoja.
Daugiausia tai įvairių rūšių zylės, kurios pas mus ir žiemoja, ir peri, ir gyvena ištisus metus“, – pasakojo ornitologas.
Įsikuria ir dančiasnapiai
Priklausomai nuo inkilo dydžio, pavasarį tokiuose inkiluose mielai įsikuria ir varnėnai, karklažvirbliai, naminiai žvirbliai, paprastosios ar dūminės raudonuodegės, juodieji čiurliai ir kai kurie kiti paukščiai.
Brandžiuose miškuose, parkuose, senuose soduose ar jų pakraščiuose iškėlus didelius inkilus, ten gali apsigyventi naminės pelėdos. Šie naktiniai paukščiai poruotis pradeda žiemos pabaigoje. O balandį ir gegužę jų jaunikliai palieka inkilus ir tol, kol neskraido, laikosi netoli inkilo esančių medžių šakų tankmėje, tamsiuoju paros metu galima girdėti jų čirpsėjimą.
Jei toks inkilas iškeltas netoli vandens telkinio, jame gali įsikurti ir didieji dančiasnapiai arba klykuolės. Tai vandens paukščiai, kurie perėjimui renkasi uoksus ar dreves medžiuose, todėl ir mediniai inkilai jiems puikiai tinka.
Atėjus laikui jaunikliai, sekdami motinos pavyzdžiu, iššoka iš uokso, ir suaugęs paukštis juos nuveda iki artimiausio vandens telkinio.
Miestuose, gyvenamųjų daugiabučių rajonuose, taip pat peri nemažai paukščių rūšių – juodieji čiurliai, karklažvirbliai, naminiai žvirbliai, dūminės raudonuodegės.
„Jiems inkilus galima įkurdinti ant atnaujintų daugiabučių fasadų, pritvirtinti prie balkonų, nes tokiuose pastatuose jau nėra plyšių, pro kuriuos patekę ir išskristi nebegalintys paukščiai žūtų“, – sakė J.Miškinis.
Greičiau pastebi katės
Ornitologas patarė, kad inkilus geriausia gaminti iš lentų ar kitokios medienos. Geriau, jei nameliai ant medžių kabinami, nes kartą per metus juos reikia išvalyti. Patys savo senus lizdus iš inkilų išmeta tik varnėnai.
„Kai kurie žmonės inkilus ir dažo. Jei jiems tai gražu, tai daryti galima, svarbiausia, kad nudažyta būtų tik inkilo išorė. Vidaus jokiu būdu negalima dažyti“, – įspėjo ornitologas.
Taip pat įvairiaspalvius inkilus geriau pastebi plėšrūnai, miestuose tai dažniausiai katės.
„Todėl dėl paukščių saugumo jų namelių vis dėlto geriau nespalvinti“, – patarė ornitologas.
