Miestelyje tyvuliuojantis 46 arų tvenkinys bendruomenės nuosavybe tapo prieš ketverius metus. Griškabūdiečiams iš privataus asmens už beveik 6 tūkst. eurų pavyko nusipirkti ir 70 arų aplink tvenkinį esančios žemės.
Žmonės prie vandens svajojo įkurti poilsio zoną, tad pirkiniui atkakliai rinko pinigus rengdami labdaros vakarus ir aukcionus. Aukojo ne tiktai miestelio gyventojai, bet ir užsienyje gyvenantys kraštiečiai. Per pastaruosius metus aplinka prie tvenkinio stipriai pasikeitė.
„Pasėjome veją, įrengėme tinklinio aikštelę, pastatėme suolų. Vasarą turėsime vaikų žaidimų aikštelę. Planuojame įrengti apšvietimą, vaizdo kameras“, – pasakojo „Lietuvos rytui“ bendruomenės pirmininkė Agnė Paškauskienė.
Nemenkas galvos skausmas kurį laiką buvo tvenkinio valymas. Dumblėtame ir prižėlusiame vandens telkinyje retas drįsdavo maudytis.
„Nuolat galvodavau, kaip būtų galima išvalyti. Reikėtų iš jo išleisti vandenį, iškasti dumblą, tačiau tokie darbai labai brangiai kainuoja.
Radau informacijos, kad prižėlusius tvenkinius gali išvalyti žuvys – amūrai ir plačiakakčiai.
Prieš kelis mėnesius nusprendžiau pasitarti su miestelio žvejais, o jie, pasirodo, norėjo pasiūlyti irgi tą patį būdą.
Neseniai jie man paskambino ir sako: „Turime surinkę pinigų, ar žuviname? Žinome, kas parduotų“, – džiaugėsi Agnė aktyviais žvejais.
Jie buvo surinkę 300 eurų, iš bendruomenės biudžeto buvo pridėta dar tiek pat ir į Griškabūdžio tvenkinį buvo paleista 100 kilogramų amūrų, plačiakakčių, lynų ir karpių.
„Kad žuvys atliktų savo darbą, tvenkinyje nebus galima žvejoti dvejus metus. Šalia gyvena vienas žvejys, tai jis prižiūrės, kad niekas nemerktų meškerių. Pastatėme ir ženklą, kad draudžiama žvejoti“, – kalbėjo A.Paškauskienė.
Jauna moteris džiaugėsi, kad bendruomenė noriai imasi įvairių projektų, sulaukia konkrečios seniūnijos pagalbos ir palaikymo.
