Pasak nevyriausybininkų, medžioklės lankais įteisinimas – tik vienas skandalingų taisyklių punktų. Gamtai žalą darys ir keletas kitų ministro patvirtintų naujovių.
„Mes nerimaujame, kad medžioklė lankais buvo tik masalas visuomenės dėmesiui nukreipti, o šį punktą panaikinus ir dėmesiui atslūgus, kiti, ne mažiau blogi dalykai taisyklėse liks.
Galbūt tokia buvo ministro-medžiotojo strategija? Reikalaujame atšaukti visą taisyklių pakeitimą ir naujas taisykles patvirtinti tik atlikus demokratišką ir teisėtą derinimą su visuomene“, – sakė nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.
Leis medžioti ne tik kormoranus, bet ir daug kitų žuvį lesančių paukščių
Naujose taisyklėse atsirado punktas, leidžiantis žuvininkystės tvenkiniuose medžioti ne tik kormoranus, bet ir visus žuvilesius paukščius. Tai leistų medžioti net ir saugotinas paukščių rūšis, tokias kaip pilkasis garnys (populiacija – sparčiai nykstanti), didysis dančiasnapis (ką tik išbrauktas iš Lietuvos Raudonosios knygos), kragai, ir kiti nuo žuvų priklausomi paukščiai.
„Toks sprendimas kardinaliai prieštarauja tiek Europos, tiek ir Lietuvos gamtosaugos įstatymams. Mes griežtai pasisakome prieš tokius leidimus ir reikalaujame visas šias ministro paskubomis prastumtas taisykles atšaukti“, – sakė Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis.
Leis pasiimti sumedžiotų saugomų rūšių dalis
Naujosios taisyklės leidžia pasiimti naudojimui (iškamšoms ar maistui) net ir tuos gyvūnus, kurių medžioti negalima, tačiau jie sumedžiojami dėl to, kad serga ar yra sužeisti.
Tai galiotų ir saugomoms rūšims tokioms kaip stumbrai. Pasak judėjimo „Aš prieš medžioklę“ atstovų, leidus sumedžiotus sergančius ar sužeistus gyvūnus, kurių įprastai medžioti negalima, naudoti iškamšoms ir dešroms, gali būti, kad Lietuvoje netikėtai išaugtų „sergančių“ ar „sužeistų“ stumbrų ar kitų įprastai nemedžiojamų gyvūnų skaičius.
Anksčiau galiojo bendras aplinkosauginis principas, jog gyvūnus sumedžiojus išskirtiniais atvejais, jų dalių negalima paimti.
Leis naktinį gyvūnų pjudymą šunimis
Iki šiol šunys medžioklėje buvo naudojami varyminėje medžioklėje išginti gyvūnus iš miško ar sužeisto gyvūno paieškai. Prisidengiant invazinių gyvūnų – ondatrų, nutrijų, meškėnų, mangustų – naikinimu ar medžiojimu, įteisinta brutali naktinė medžioklė (pjudymas) su šunimis, kuri, gamtininkų vertinimu, yra itin brutali ir neetiška.
Šuo pagavęs gyvūną jį tąso ir kandžioja tol, kol prieina medžiotojas. Priėjęs medžiotojas naktį gyvūno nušauti negali, nes tamsoje galėtų sužeisti savo šunį, todėl tikėtina medžioklės baigtis – gyvūno užpjudymas negyvai ar uždaužant kitu įrankiu.
Pasak nevyriausybininkų, mažai tikėtina, kad medžiotojai naudoti specialiai apmokytus šunis, galinčius atskirti išskirtinai tik invazines rūšis, todėl grėsme būti užpjudytais šunimis naktį iškiltų visiems gyvūnams.
Išlieka ydinga praktika gyvūnų viliojimo vietose naudoti pašarų normą iki 100 kg
Naujose taisyklėse išlieka ydinga praktika naudoti gerokai per didelę pašarų normą, kuri labiau panaši į gyvulių penėjimą nei viliojimą.
„Tokiu būdu šios taisyklės realiai leis nepažeidžiant teisės aktų penėti šernus, kiek širdis geidžia. Palyginimui, Europos Komisija kovai su kiaulių maru rekomenduoja viliojimo vietoje naudoti ne daugiau nei 10 kilogramų pašarų per mėnesį viename kvadratiniame kilometre. Taigi, ministras leido penėti laukinius gyvūnus it savo fermoje“, – sakė Ž. Morkvėnas.
Leis naudoti prožektorius
Naujosios taisyklės taip pat leidžia naudoti prie šautuvo pritvirtintus prožektorius. Pasak visuomenininkų, tamsoje prožektoriumi apšviestas gyvūnas yra suklaidinamas ir sudaromos nelygiavertės sąlygos medžioklėje – pašvietus medžiotojas lengvai nusišauna laimikį. Dėl šių aspektų toks medžioklės būdas yra laikytinas neetišku.
„Nors taisyklės ir nurodo, kokias rūšis galima medžioti naudojant prožektorius, tačiau realybėje užtikrinti, jog prožektoriai bus naudojami tik nurodytiems gyvūnams yra neįmanoma, todėl šį pakeitimą galima vertinti kaip iš esmės įteisinantį neetišką medžioklės būdą“, – komentavo visuomenininkai.
Dauguma Lietuvoje veikiančių aplinkosaugos NVO vakar išplatino kreipąsi į Prezidentą ir Ministrą Pirmininką, ragindamos atleisti susikompromitavusį aplinkos ministrą K. Mažeiką.
Aplinkosaugininkai: reikia atšaukti visus Medžioklės taisyklių pakeitimus
Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos pasirašytoje Medžioklės taisyklių redakcijoje įteisinti lankai medžioklėje susilaukė didžiulio visuomenės ir politikų dėmesio bei pasipiktinimo. Po kritikos lavinos šiandien ministras paskelbė apie sprendimą išbraukti lankus iš atnaujintų Medžioklės taisyklių. Tačiau to nepakanka, nes problema yra ne šis vienas Medžioklės taisyklių punktas, o visas taisyklių pakeitimų rinkinys, kuris dar ir patvirtintas nesilaikant teisėkūros principų. Vertiname, kad šie medžioklės taisyklių pakeitimai yra didelis žingsnis atgal medžioklės politikoje.
Skaitant kiekvieną Medžioklės taisyklių pakeitimą atskirai, jie gali neatrodyti reikšmingi: lankais medžiotų tik saujelė tokios medžioklės entuziastų, su šunimis naktį medžioti leidžiama tik invazines rūšis, norint medžioti pilkuosius garnius žuvininkystės tvenkiniuose vis tiek būtinas Aplinkos apsaugos agentūros leidimas. Tačiau visi šie pakeitimai kreipia medžioklės politiką dar labiau agresyvaus, vartotojiško šeimininkavimo kryptimi. Manome, kad ši kryptis privalo būti keičiama.
Norime atkreipti dėmesį į kelis pakeitimus.
Visų pirma, atverta galimybė sumedžiojus sužeistą ar ligotą saugomos rūšies gyvūną jį sunaudoti savo reikmėms. Iki šiol galiojęs draudimas savo reikmėms naudoti tokius gyvūnus yra visuotinis gamtosauginis principas, kuriuo siekiama, jog ta rūšis, pvz., stumbras ar lūšis, netaptų pageidaujamu medžioklės objektu. Leidus sunaudoti stumbrų mėsą, gali būtų pastebima daugiau „susižalojusių“ ar „susirgusių“ stumbrų, kuriuos esą reikia sumedžioti.
Taip pat išbrauktas punktas, kuriuo buvo draudžiama įrengti viliojimo vietas 300 metrų zonoje aplink gamtinius draustinius. Tai reiškia, kad dabar bus galima statyti medžioklės bokštelius nors ir šalia draustinio ribos, ten vilioti žvėris. Viliojimo vietos pritraukia nenatūraliai didelį šernų skaičių, jie ištrypia takus, knisa paklotę ir gali kelti grėsmę draustiniuose saugomoms vertybėms, pvz., ant žemės perintiems paukščiams ar retoms augalų rūšims.
Taipogi dabar leidžiama naudoti prožektorius medžiojant ne tik šernus, bet ir lapes bei invazines žinduolių rūšis. Tačiau iš esmės neįmanoma kontroliuoti, kad su prožektoriais nebūtų medžiojamos kitos rūšys. Kadangi leidžiama medžioti ne tik iš bokštelio, bet ir vaikštant, kontrolė tampa dar mažiau įmanoma.
Naujose taisyklėse leista su šunimis medžioti tamsoje invazinius žvėris. Tamsoje medžiotojas negali matyti, kokį žvėrį puola jo šuo, yra mažiau galimybių kontroliuoti šuns elgesį. Todėl medžioklė su šunimis tamsoje yra žiauri ir kelia grėsmę visoms gyvūnų rūšims, taip pat ir saugomoms.
Taip pat praplėstas punktas dėl saugomų rūšių medžioklės žuvininkystės tvenkinių teritorijoje. Iki šiol buvo leidžiama medžioti kormoranus, dabar į šį punktą įtraukti visi žuvimis mintantys paukščiai ir saugomų rūšių žinduoliai, pvz., ūdros.
Naujose taisyklėse visu mėnesiu prailgintas barsukų medžiojimo terminas, kuris dabar nutęsiamas iki Naujųjų metų, t.y. leidžiama medžioti žiemos miegui urvuose pasislėpusius barsukus. Medžiojant barsukus urvuose naudojami šunys ir urvai yra kasami. Tokia medžioklė žiemos miego metu yra itin neetiška. Medžioklės terminai prailginti ir kai kuriems kitiems gyvūnams bei paukščiams
Tai yra dalis pakeitimų, kurių, mūsų vertinimu, neturėtų būti, ir galbūt nebūtų buvę, jeigu ministerija būtų rengusi diskusijas ir išgirdusi kitas nuomones. O taip pat jei būtų atsižvelgusi ir į Aplinkosaugos koalicijos teiktus pasiūlymus medžioklės taisyklėms. Todėl mūsų nuomone, nepakanka tik išbraukti lankų iš naujos Medžioklės taisyklių redakcijos. Būtina atšaukti visus pakeitimus ir pradėti normalų teisėkūros procesą nuo pradžių.
Dauguma pakeitimų naujose taisyklėse skirti medžioklę padaryti intensyvesnę ir patogesnę, taip pat sumažinti esą nereikalingų apribojimų ir pan. Tačiau medžioklės formavimo politika negali apsiriboti tik uždaviniu padaryti medžioklę kuo lengvesnę. Medžioklė daro įtaką visai ekosistemai, ji veikia visas rūšis, net ir tas, kurios nėra medžiojamos. Todėl medžioklės politikos formuotojai privalo matyti daug plačiau, nei tik ūkinius medžioklės klausimus.
