Apie tai, jog kasmet Kuršių mariose žūsta žuvys, anksčiau portalui lrytas.lt yra sakiusi Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.
Jos teigimu, žuvys po neršto yra nusilpusios ir daug jų nugaišo. Be to į Kuršių marias suteka kone visos Lietuvos upės.
Žuvys gaišti gali ir dėl itin šilto oro, kai pakyla vandens temperatūra ir ima trūkti deguonies.
Kiek anksčiau nugaišusios žuvys buvo pastebėtos ir kitame Kuršių marių paktrantėje prie Klaipėdos.
Žvejai sakė, kad nemalonus vaizdas pakrantėje buvo stebimas jau ne pirmą savaitę.
Manoma, kad dalis žuvų nugaišo įkliuvusios į brakonierių tinklus ar po neršto neradusios maisto. Aplinkosaugininkai paėmė žuvų ir Kuršių marių vandens tyrimus.
Vietomis žuvų pakrantėje guli ne po vieną, o krūvomis. Kai kurios plūduriuoja vandenyje. Čia žvejojantys žvejai mėgėjai sako, kad gaišenos pamaryje mėtosi jau ne vieną savaitę, o į krantą išmestos pasikeitus vėjo krypčiai.
Tačiau mokslininkai sako, kad šis žuvų kritimas – natūralus gamtos reiškinys. „Žuvis po žiemos būna išsekusi, tai jeigu staiga atšyla vanduo, iš karto organizme padidėja medžiagų apykaita, o maisto daugiau nėra. Tad tos, kurios silpnesnės, gali ir kristi.
Taip pat prie to prisideda ir ponerštinis stresas, kadangi ir neršto metu reikia daug energijos žuviai“, – anksičau „Lietuvos ryto“ televizijai sakė Klaipėdos universiteto žuvininkystės laboratorijos mokslo darbuotojas Antanas Kontautas.
Pasikeitus vėjo krypčiai, Kuršių marių bangos nuo pakrantės gaišenas grąžins į vandenį, kur jos per mėnesį ir suirs.
