Kaip teigia Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Darius Jurevičius, per šį laikotarpį iš pažeidėjų buvo paimta apie 10 kilometrų tinklų (maždaug 130 vienetų), taip pat naikinti atvežtos kelios nekokybiškos valtys ir įvairūs kiti draudžiami naudoti įrankiai: kilpos, spąstai, bučiai.
Departamentas atkreipia dėmesį, kad sulaikius pažeidėją kiekvienas paimtas ir teisėtas, ir neteisėtas įrankis užregistruojamas departamento vidiniame žurnale ir saugomas taip, kad nebūtų prieinamas pašaliniams.
Užregistruoti daiktai pirmiausia perduodami Valstybinei mokesčių inspekcijai. Konfiskuotą turtą, kurį dar galima realizuoti (tarkime, geras valtis), perima, įvertina ir realizuoja Valstybinė mokesčių inspekcija, o gautos pajamos eina į valstybės biudžetą.
Tie įrankiai ir daiktai, kurių VMI neperima, perduodami atliekų tvarkytojams. Tai daiktai, kurių naudojimas ir apyvarta uždrausta (pvz., tinklai, kilpos, spąstai). Taip pat tai būna nekokybiški, menkaverčiai ar sugadinti daiktai.
Šiemet per pustrečio mėnesio trukusią akciją Kauno valdybos pareigūnai surengė 58 reidus, patikrino 354 žvejus ir nustatė 29 pažeidimus (18 šiurkščių).
Keletui pažeidėjų neteisėta žvejyba kainavo ypač brangiai. Rugsėjo pabaigoje Nemune Jurbarko rajone lašišą sugavęs, bet nepaleidęs atgal į vandens telkinį asmuo, be baudos, turėjo atlyginti ir žuvų ištekliams padarytą žalą – 970 eurų.
Nemune Kaišiadorių rajone žvejoję du asmenys statomuoju tinklu pagavo 13 karšių, 2 kg kuojų, 2,5 kg karosų. Gamtai padaryta žala siekia 1367,50 Eur.
Kaišiadorių rajone Kauno mariose du asmenys statomaisiais tinklais sugavo 33 karšius, 2 sterkus, 1,5 kg kuojų. Žala, padaryta žuvų ištekliams, – 3802,5 Eur. Iš asmenų buvo paimta guminė valtis, 3 tinklai ir neteisėtai sugautos žuvys. Taip pat kiekvienam skirta bauda nuo 120 iki 300 eurų.
