Nepabūgę speigo grupė kauniečių, vadovaujamų ornitologo Mariaus Karlono, sausio 17-ają per kelias valandas pastebėjo per 16 tūkstančių Kaune žiemojančių vandens paukščių.
Šiuos sparnuočius ornitologai ir gamtos mylėtojai Europos šalyse tą pačią žiemos dieną skaičiuoja jau 11 metų. Tai leidžia nustatyti gana tikslų jų skaičių, nes sparnuočiai nespėja perskristi į kitų valstybių teritorijas.
Vandens paukščiai buvo skaičiuojami Nemune nuo Kauno hidroelektrinės iki Lampėdžio ežero. Taip pat Neryje nuo Kleboniškio iki Nemuno ir Neries santakos.
Rudagalvė antis – tik viena
Žinomas ornitologas M.Karlonas patikino, kad skaičiai nelabai skiriasi nuo ankstesnių metų ir atspindi tai, kas vyksta paukščių populiacijoms visoje Europoje.
Pavyzdžiui, Kaune žiemoti liko nemažai gulbių giesmininkių, bet per pastaruosius 15 metų jų daugėja ir kitose Europos šalyse.
O štai rudagalvė antis aptikta tik viena. Bet jų mažėja ir kitose šalyse, o daugėja pilkųjų ančių.
Nebloga jūrinių erelių situacija. Jų kasmet Kaune pastebima po kelis, ne išimtis ir ši žiema.
„Nuo 2017 metų Kaune likusių žiemoti vandens paukščių skaičius beveik nesiskiria“, – tikino ornitologas.
Sužavėjo jūrinis erelis
Paukščius skaičiavo ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto žmogaus anatomijos dėstytojas biologas Darius Batulevičius. Jis taip pat daug metų domisi sparnuočiais, jų gyvenimo būdu, paukščius fotografuoja.
„Mane nuolat stebina įspūdingas Nemune ties Kaunu žiemojančių paukščių skaičius. Vien tik atkarpoje nuo Panemunės tilto iki Trijų Mergelių pėsčiųjų tilto suskaičiavome beveik 2800 paukščių – įvairių ančių, dančiasnapių, gulbių, kirų, kragų, laukių. Vyraujančios yra 2 paukščių rūšys – didžiosios antys ir paprastosios klykuolės, jų suskaičiuojama daugiausia“, – pasakojo D.Batulevičius.
Minėtoje atkarpoje taip pat pavyko pastebėti beveik pusšimtį gulbių nebylių, beveik 40 didžiųjų dančiasnapių, keliolika viešnių iš šiaurės – eurazinių cyplių, keliolika laukių, 9 mažuosius kragus, 2 pilkuosius garnius.
„Netoli Trijų Mergelių tilto esančią Nemuno seklumą pamėgę kirai, ten stebėjome 4 jų rūšis, apie porą šimtų paukščių.
Labai maloniai nustebino jau saulei leidžiantis Panemunės paplūdimyje prie Trijų Mergelių tilto žemai praskridęs ir ančių bei kirų pulkus į orą pakėlęs jūrinis erelis. Jūrinių erelių, anksčiau labai retų paukščių, Nemuno atkarpoje ties Kaunu – Panemunėje, Šančiuose – šiemet jau galima pamatyti dažniau“, – įspūdžiais dalijosi D.Batulevičius.
Liūdna dėl nutukusių gulbių
Vis dėlto M.Karlonas sakė, kad viena tendencija kelia nerimą.
„Žemuosiuose Šančiuose kasmet lieka žiemoti daug gulbių nebylių. Taip yra dėl to, kad žmonės jas toje vietoje lesina. Prašome to nedaryti, nes tai kenkia šiems sparnuočiams“, – kalbėjo M.Karlonas.
Rudenį, artėjant žiemai, šios gulbės turėtų būti priaugusios daugiausia svorio, kad ištvertų per žiemą. Jos turėtų sverti iki 11 kilogramų, o antroje žiemos pusėje – kur kas mažiau. Bet praėjusią žiemą pasvėrus Žemųjų Šančių gulbes buvo nustatyta, kad antroje žiemos pusėje, kai jau turėtų būti sulysę, paukščiai svėrė net 14 kilogramų.
„Tai kenkia gulbėms, nes jos susilaukia mažiau jauniklių“, – sakė ornitologas.
Daugiausia žiemoti liko didžiųjų ančių
Nemune ir Neryje iš viso Kaune suskaičiuota 16 tūkstančių 108 žiemoti likusių vandens paukščių.
Daugiausia pastebėta didžiųjų ančių. Jų – 8746. Antroje vietoje – klykuolės. Šių paukščių buvo suskaičiuota 4740.
Taip pat pastebėti 367 didieji dančiasnapiai, 614 gulbių nebylių, 195 laukiai, 60 kuoduotųjų ančių, 75 eurazinės cyplės, 35 didieji kormoranai, 30 pilkųjų garnių.
Gulbių giesmininkių aptikta 191, paprastųjų kirų – 227, mažųjų dančiasnapių – 33, mažųjų kragų – 45, rudagalvių kirų – 169, 8 rudagalvės kryklės, 1 rudagalvė antis, 3 jūriniai ereliai.
Dar suskaičiuota 11 balnotanosių kirų, 12 pilkųjų ančių ir 546 kaspijiniai ir sidabriniai kirai.
