Gamtos apsaugos mokslininkai pasitelkia perkelimą ir veisimą nelaisvėje, kad atkurtų gyvūnų populiacijas, kurios laukinėje gamtoje yra išnykusios – arba visiškai, arba tam tikruose regionuose. Išnykusių gyvūnų sugrąžinimas į jų prigimtines teritorijas yra dvigubas laimėjimas: tai padeda atkurti pasikeitusias ekosistemas ir didinti populiacijos skaičių.
Tačiau rūšies paleidimas į laivę yra pavojingas veiksmas. Reintrodukcijos dažnai vyksta metų metus ir apima daug fazių, sakė Australijos nacionalinio universiteto ekologė Natasha Robinson, besispecializuojanti nykstančios laukinės gamtos srityje.
Viena žinomiausių reintrodukcijos sėkmės istorijų – Prževalskio arkliai, kurie laukinėje gamtoje išnyko šeštajame 20 a. dešimtmetyje, bet buvo sugrąžinti į Mongolijos stepę 1992 m.
Prieš sugrąžindami rūšį, gamtosaugininkai turi įvertinti grėsmės lygį – tiek grėsmę patiems gyvūnams, tiek jų pačių kitiems keliamą grėsmę, – ir jų vaidmenį ekosistemoje, aiškino N.Robinson. Tose vietose, kur populiacija išnyko neseniai, yra daugiau šansų sėkmei.
„Kuo mažiau laiko yra praėję, tuo didesnė tikimybė, kad aplinka likusi tokia pat, kokia buvo rūšiai išnykstant, – sakė mokslininkė. – Bet vis tiek būtina atsižvelgti į priežastis, kodėl toje aplinkoje ta rūšis pradėjo nykti“.
Gyvūnų sugrąžinimas gali teigiamai paveikti kraštovaizdį, bet kiek greitai tai nutiks, priklauso nuo gyvūno tipo ir nuo to, kiek pažeista aplinka. Žolėdžiai pastebimus pokyčius gali padaryti gana greitai. Pavyzdžiui, bandikutai, maži į kirstukus panašūs sterbliniai žvėreliai, rausia ir perneša degias medžiagas, tokias, kaip sausus lapus,ir tai gali sumažinti miškų gaisrų riziką, taip pat pagerinti dirvožemio atsinaujinimą ir daigų augimą.
O plėšrūnai reintrodukuojami iš lėto ir atsargiai. Nors jie gali būti naudingi kontroliuojant kenkėjiškas rūšis, gamtosaugininkai turi užtikrinti, kad jie neišmedžiotų per daug ar nekeltų grėsmės pažeidžiamiems gyvūnams.
2020 m. atliktas tyrimas parodė, kad rūšių reintrodukavimas yra vienas efektyviausių būdų išsaugoti nykstančius gyvūnus. Be šių projektų tokios rūšys, kaip Prževalskio arkliai ir Guamo vandeninė višta, beveik garantuotai būtų išnykę gamtoje.
Tyrime pažymima, kad gamtosaugininkų veiksmais nuo 1993 iki 2020 m. buvo apsaugotos 48 paukščių ir žinduolių rūšys nuo išnykimo, ir kad bet šių pastangų jų išnykimo lygis per šį laikotarpį būtų nuo trijų iki keturių kartų didesnis.
