Šie žvejų darbo įrankiai tokie tobuli, kad vandenynai vis labiau tuštėja

Tinklus nepriklausomai vieni nuo kitų labai seniai sugalvojo žmonės, gyvenę įvairiose mūsų planetos vietose.

Tinklai užtikrino gausų laimikį.<br>„123rf.com“ nuotr.
Tinklai užtikrino gausų laimikį.<br>„123rf.com“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 4, 2021, 6:40 PM, atnaujinta Jul 4, 2021, 6:40 PM

Žeberklais ar tiesiog plikomis rankomis žmonės jau prieš daugybę tūkstantmečių gaudė žuvis ir kitus vandens gyvūnus. Bet gausų laimikį pavykdavo ištraukti tik užmetus tinklą. Pirmieji žvejybos tinklai buvo nupinti dar akmens amžiuje. Manoma, kad šių tinklų autoriai išrado mezgimą.

Peru, Parakaso kyšulyje, buvo aptiktos net 8800 metų senumo žvejų tinklų liekanos. Karelijoje kiek vėliau naudotas maždaug 30 m ilgio iš plaušų supintas ir prie plūduro, pagaminto iš beržų žievės, pritvirtintas tinklas.

Mesopotamijos žvejai prieš 7000 metų prie tinklų kabino degto molio svarelius. Tai seniausi rasti žvejybos tinklai.

Greitai skirtingus tinklus pradėta daryti tam tikros rūšies laimikiui gaudyti ar žvejoti tam tikrame gylyje.

Šiais laikais, be statomųjų, naudojami ir traukiamieji žvejybos tinklai. Vienas ar du galingi žvejybos traleriai tempia milžiniškus piltuvo formos tinklus, nuleidę juos tiksliai ten, kur išmanioji elektronika aptiko gausų laimikį.

Lyg to būtų negana, žmogus specialiais prietaisais lyg samčiu naršo po jūros dugną ir krauna į savo tinklus kriaukles ar žvaigždėtąsias plekšnes.

Daugybę kilometrų nusidriekiančios 15 m aukščio dreifuojančiųjų plieninių tinklų sienos, kurias laiko plūdurai ir gramzdikliai, tampa pražūtimi sardinėms, silkėms, skumbrėms ir kitoms žuvims.

Jų galvos įstringa šių spąstų akyse ir paskui su visais tinklais žuvys įtraukiamos į tralerius.

Į dreifuojančiuosius tinklus, paprastai statomus žuvų migracijos kelyje, patenka ne tik lašišos ar tunai, bet ir rykliai, jūriniai vėžliai, delfinai. 1992 m. Jungtinės Tautos uždraudė naudoti tokius tinklus.

Lietuvos vidaus vandenyse ir prie jos krantų tinklais žvejota jau neolito amžiuje (5500–2000 m. prieš Kristų).

Tai rodo archeologiniai radiniai – tinklų svareliai, plūdės, įrankiai tinklams traukti.

Prie Šventosios surasti šeši skirtingi tinklų gabalai, numegzti iš liepų karnos virvelių. Liepų karna nepūva vandenyje, todėl labai tinka tinklams gaminti.

Šilutės muziejaus žvejybos įrankių kolekcijoje tarp 300 įvairių eksponatų galima pamatyti XX a. pradžios tinklą aukšlėms gaudyti. (LR)

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.