Klimato kaita keičia baltųjų lokių racioną: vis dažniau jų aukomis tampa elniai

Neseniai Norvegijai priklausančioje Špicbergeno saloje mokslininkai užfiksavo, kaip baltasis lokys įvilioja šiaurinį elnią į jūrą, o tada jį nužudo, ištempia į krantą ir suėda.

Baltasis lokys. <br>IM/Scanpix nuotr. 
Baltasis lokys. <br>IM/Scanpix nuotr. 
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2022-01-04 15:35, atnaujinta 2022-01-04 15:55

Jų užfiksuotas vaizdo įrašas buvo plačiai paplitęs įvairiose platformose, o vos po dviejų dienų jie pamatė tą patį lokį šalia antrojo nužudyto šiaurinio elnio.

Šie mokslininkų stebėjimai yra pirmasis išsamus pasakojimas apie sėkmingą baltojo lokio medžioklę, kai jo auka tampa elnias. Vis dėlto mokslininkai atsižvelgė ir į 13 ankstesnių pranešimų apie baltuosius lokius, kurie tame pačiame salyne 1983–1999 m. medžiojo šiaurinius elnius.

Tai toli gražu ne pirmieji pasakojimai apie baltųjų lokių racioną. Paprastai tais mėnesiais, kai jūra užšąla, baltieji lokiai mėgaujasi jūros ruoniais.

Vasarą lokiai valgo jūros paukščių kiaušinius, taip pat maisto randa sąvartyne, kuris įsikūręs šalia Hadsono įlankos, tačiau pastaraisiais metais panašūs pranešimai apie lokių medžioklę sausumoje dažnėja.

Pradedant elnių medžiokle, arktinių ešerių žvejyba, žąsų ir graužikų gaudymu ir baigiant slapinėjimu tarp žmonių paliktų šiukšlių – baltieji lokiai gali valgyti, valgė ir bandė valgyti daugybę dalykų.

Tačiau šių sausumos maisto šaltinių gyvybingumas yra abejotinas kaip ilgalaikė strategija. Tirdami mitybą gagų (antinių šeimos paukščiai) lizduose Mitviko saloje, Kanadoje, mokslininkai nustatė, kad baltieji lokiai nepasisotina jūros paukščių kiaušiniais.

Taip yra todėl, kad kiaušiniams rasti jie gali sunaudoti daugiau energijos, nei gauna juos valgydami. Be to, kiti tyrimai parodė, kad baltųjų lokių suvartojamo sausumos maisto nepakako, kad kompensuotų sumažėjusias medžioklės ant ledo galimybes.

Klimato kaitos grėsmė

Baltieji lokiai yra labai pavojingi plėšrūnai jūrų žinduoliams. Lokiai palaiko daug riebalų turintį racioną ir prasimaitinimui pasikliauja grobiu, esančiu ant ledo, visų pirma žieduotaisiais ruoniais ir ruoniais, vadinamais jūrų kiškiais. Būtent dėl to lokiams itin didelę grėsmę kelia šylantis klimatas.

Kylant pasaulinei temperatūrai, Arkties vandenyno ledas vasarą ištirpsta anksčiau, o žiemą užšąla vėliau. Ilgėjant laikotarpiams, kai ledo nėra, baltieji lokiai daugiau laiko praleidžia sausumoje, negaudami pagrindinio maisto – jūros žinduolių.

Jų padėtį blogina ir kiti veiksniai. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad baltųjų lokių energijos poreikiai yra didesni, nei manyta anksčiau. Kai ant jūros ledo būna mažiau laiko ir sunaudojama mažiau ruonių riebalų, baltiesiems lokiams bus sunkiau patenkinti savo energijos poreikius, todėl kas met lokių žus vis daugiau. Tuo pačiu metu dėl didesnio Arkties vėjo greičio ruonių medžioklė darosi dar sudėtingesnė.

Parengta pagal sciencealert.com inf. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.