Aplinkosaugininkai, atvykę prie minėto daugiabučio, sugavo gyvūną, paskui bebras buvo sėkmingai paleistas upėje.
AAD gauna daug pranešimų apie miestų ir gyvenviečių teritorijose pastebėtus laukinius paukščius ir gyvūnus, jų jauniklius.
Aplinkosaugininkai primena, kad laukinius gyvūnus imti iš gamtos griežtai draudžiama, išskyrus atvejus, kai jie sužeisti.
„Ar reikėtų gelbėti miške sutiktą sužeistą lapę? Namo tempti sužeista kojele kiškelį? Imti ir tįsti namo ant žemės besiblaškantį pelėdžiuką? Tikrai ne, miške sužeistais paukščiais ir žvėrimis pasirūpina plėšrūnai.
Natūralioje aplinkoje laukinių gyvūnų gelbėjimas yra jų reikalas, mes neturime kištis į gamtos procesus, nes ji pati puikiai susitvarko“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis.
Pasak jo, po tokių bereikalingų „gelbėjimo operacijų“ jaunikliai dažniausiai žūsta, nes jų nebeprisileidžia gentainiai, greičiau sumedžioja plėšrūnai. Kadangi nebebijo žmogaus, juos užpuola šunys, katės, partrenkia automobiliai. Todėl radus bet kokio žvėries jauniklį, reikia kuo greičiau pasitraukti iš tos vietos.
Kitas dalykas, jei gyvūnas patenka į urbanizuotą aplinką ir susižeidžia ten, pavyzdžiui, į ką nors atsitrenkia ar įsipainioja. Visų pirma reikia įvertinti, ar jis tikrai sužeistas. Norint tuo įsitikinti, jį reikėtų pavaikyti. Jeigu rastinukas juda įprastai, privalu jį palikti ramybėje.
Jeigu matyti, kad jaunikliui reikia pagalbos, kreipkitės į gyvūnų globos tarnybų specialistus. Jie patars, ką daryti toliau, įvertins, ar gyvūno sugavimas nepablogins situacijos, ar gaudant jis nežus nuo patirto streso, ar išgyvens po operacijos.
Išsamesnės informacijos rasite Gyvūnų globėjų asociacijos tinklapyje , VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ tinklapyje. Taip pat galima skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba Aplinkos apsaugos departamentui tel. (8 5) 273 2995.