Susidūrimai su lūšimis – vis dažnesni: gamtininkas pasakė, ar dėl to reikėtų jaudintis

Lietuviams vis dažniau pavyksta užfiksuoti retą ir į Raudonąją knygą įrašytą plėšrūną – lūšį. Nors atrodo, kad lūšių daugėja, gamtininkas Selemonas Paltanavičius sako, kad jų nėra tiek daug, kiek gali pasirodyti, o baimintis dėl jų neva keliamo pavojaus tuo labiau nereikėtų.

Gamtininkas S.Paltanavičius teigia, kad šių plėšrūnų skaičius iš ties padidėjo, tačiau galimybę su jomis susidurti greičiausiai paskatino kitos priežastys.<br>lrytas.lt koliažas. 
Gamtininkas S.Paltanavičius teigia, kad šių plėšrūnų skaičius iš ties padidėjo, tačiau galimybę su jomis susidurti greičiausiai paskatino kitos priežastys.<br>lrytas.lt koliažas. 
Lūšis Šimonių girioje. <br>D.Vasiliauskaitės nuotr. 
Lūšis Šimonių girioje. <br>D.Vasiliauskaitės nuotr. 
Lūšis Šilutės raj. <br>L.Šiaudvytienės nuotr. 
Lūšis Šilutės raj. <br>L.Šiaudvytienės nuotr. 
Lūšis Šilutės raj. <br>L.Šiaudvytienės nuotr. 
Lūšis Šilutės raj. <br>L.Šiaudvytienės nuotr. 
Lūšis Šilutės raj. <br>L.Šiaudvytienės nuotr. 
Lūšis Šilutės raj. <br>L.Šiaudvytienės nuotr. 
Lūšis Šilutės raj. <br>L.Šiaudvytienės nuotr. 
Lūšis Šilutės raj. <br>L.Šiaudvytienės nuotr. 
Lūšis Šilutės raj. <br>L.Šiaudvytienės nuotr. 
Lūšis Šilutės raj. <br>L.Šiaudvytienės nuotr. 
Lūšis Šilutės raj. <br>L.Šiaudvytienės nuotr. 
Lūšis Šilutės raj. <br>L.Šiaudvytienės nuotr. 
Lūšis Klaipėdos raj. <br>J.Jonušienės nuotr. 
Lūšis Klaipėdos raj. <br>J.Jonušienės nuotr. 
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Aug 6, 2022, 12:41 PM

Dar visai neseniai buvo galvojama, kad lūšį per gyvenimą išvysti pasiseka tik laimingiesiems, tačiau dabar atrodo, kad šių gyvūnų nebereikia nei ieškoti – jie patys apsilanko kieme. Gegužės mėnesį visą savaitę netoliese lūšis svečiavosi Jūratės Jonušienės Klaipėdos rajone esančiame kieme.

Lūšį miške sutikti pavyko ir Dovilei Vasiliauskaitei, o gyvūnas nei nebandė bėgti. „Lūšis buvo gana drąsi. Pamačiusi automobilį nepuolė bėgti o prigulė ant žemės šalia automobilio, gal 3–5metrų atstumu. Pasigerėjome, pasigrožėjome. Netrikdėme jos jokiais garsais, kol galiausiai atsistojo ir lengvu žingsniu nutipeno keliuku tolyn.“

Įspūdingas plėšrūno nuotraukas Šilutės rajone pasisekė užfiksuoti ir gyvūnus fotografuoti mėgstančiai Laimai Šiaudvytienei.

„Tą vakarą irgi ėjau fotografuoti ir pamačiau netoli namų stirną. Prisėlinau, bet ji pamačiusi mane paspruko. Pasukau link namų ir ant geležinkelio bėgių pamačiau, kad kažkas yra, bet buvo tamsu ir nelabai matėsi, koks žvėris ten yra. Nufotografavau ir namuose išdidinusi nuotrauką pamačiau, kad ten tikrai ne stirna, o visai kitoks gyvūnas. Su vyru pažiūrėję supratome, kad tai lūšis“, – pasakojo moteris.

Lūšį jai susitikti pavyko ir kitą vakarą, o moteris svarsto, kad galbūt pamatyti pasisekė ir ne vieną.

„Kitą dieną vėl susiruošiau eiti ieškoti žvėrių ir aišku pažiūrėti, ar yra lūšis ten, kur ją vakar mačiau. Jau išėjusi už namų kampo matau, kad ji ant bėgių sėdi. Bandau prisėlinti jai nematant arčiau iš tvenkinio pusės, bet nepavyksta nufotografuoti, nes užstoja krūmai.

Tada tiesiog išlendu tiesiai prieš ją ir fotografuoju, o ji žiūri į mane, stebi ir nejuda. Net keista pasidarė, kodėl ji nebijo, o man jau kojas pakerta, galvoju reikia eiti arčiau namų, nežinia kas jau gali šauti į galvą.

Po to dar kelis vakarus ją mačiau ten pat prie geležinkelio ant bėgių, o dar visai neseniai nufotografavusi pamačiau jau lyg ne vieną, o dvi lūšis. Viena lyg tamsesnė pasirodė, bet labai neryški nuotrauka buvo, tai niekur neviešinau, bet gali būti, kad ji yra ne viena“, – pasakojo nuotraukomis pasidalinusi L.Šiaudvytienė.

Lūšių ne tiek daug, kiek gali pasirodyti

Gamtininkas S.Paltanavičius teigia, kad šių plėšrūnų skaičius iš ties padidėjo. Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje gyvena maždaug 140 lūšių. Vis dėlto galimybę su jomis susidurti greičiausiai paskatino kitos priežastys.

„Jų nėra labai daug tikrai, bet visur yra žmonės. Miškams atitenka trečdalis šalies teritorijos, bet didelė jų dalis yra kirtavietės, lankomos vietos ir pan. Žvėrims lieka labai mažai natūralių vietų.

Antra vertus, gyvūnai, girdėdami bei jausdami žmonių judėjimą, ilgainiui praranda atsargumą. Lūšis neretai pasitiki savo slepiamąją spalva, kartais ji už kelių metrų gali būti pasislėpusi ir jūs praeidami takeliu jos nei nematysite – ji tiesiog lauks kol jūs praeisite“, – aiškina S.Paltanavičius.

Pasak jo, vaizdą, kad lūšių Lietuvoje ženkliai padaugėjo, padeda sudaryti ir geresnės galimybės jas užfiksuoti. Pavyzdžiui, dažnai jos užfiksuojamos ir retai žmonių lankomose sodybose, kuriose įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.

„Lūšis kai kuriems jau įprastas gyvūnas, dažnai apsilanko kieme, kai nebūna žmonių. Mes netgi tikime, kad bent keletas meškų Lietuvoje yra, kadangi kameros jas nuolat fiksuoja. Jei nebūtų nei vienos kameros, kaip, tarkim, prieš 30 metų, tik labai pastabus žmogus, esant tinkamoms gamtinėms sąlygoms, pamatytų pėdas“, – portalui lrytas.lt pasakojo gamtininkas.

Jaudintis dėl užpuolimo nereikėtų

Jaudintis dėl lūšies užpuolimo, sako specialistas, tikrai nereikėtų. Nors yra buvę atvejų, kai nuo šių plėšrūnų nukenčia šunys ar katės, tačiau tai nėra normalus lūšių elgesys.

„Tai nėra natūrali situacija. Atėjusi į kiemą lūšis tikrai nemedžios, nes miškuose maisto užtenka. O jei kokia katė bus į miškus nuklydusi, tai noriu priminti, kad naminė katė neturi klaidžioti ir peržengti kiemo ribų. Lūšis nėra agresyvus gyvūnas, o tai, kad lūšis kelia žmogui pavojų – iš vis pasakos“, – sako S.Paltanavičius.

Vis dėlto ir žmonės, primena gamtininkas, neturėtų provokuoti laukinių gyvūnų. Tiek lūšis, tiek kitas laukinis gyvūnas, pajautęs pavojų gali gintis, o ypač vengti reikėtų artinimosi prie jauniklių.

„Kiekviena patelė savo jauniklius gins, pradedant šernu ir baigiant vovere, kuri irgi gali stipriai apkramtyti.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Speciali laida: antrosios karo Ukrainoje metinės