Balandžio mėnesį zoologijos sode išsiritęs Humboldto rūšies pingviniukas Bobis pirmą kartą lipo ant svarstyklių, kol akvariumininkė Colette nėrė į akvariumą išmatuoti, kiek paaugo nykstantys smegenų koralai.
Būrelis bolivinių juodkepurių voverinių beždžionių ant svarstyklių lipo tik suviliotos skanėstų. O sunkiausias zoologijos sodo gyventojas – dvikuprė Baktrijos kupranugarė Noemi ant specialiai jai pritaikytų svarstyklių buvo priviliota savo prižiūrėtojo Mike’o.
Kitame voljere ant išnykimo ribos esančios rūšies sumatrinė tigrė Geiša, birželį atsivedusi tris tigriukus, išsitiesė priešais milžinišką liniuotę. Tik Geišos mažyliai, kaip ir kiti neseniai pasaulį išvydę gyvūnai, šį kartą dar nebuvo pasverti ir išmatuoti. Tai bus padaryta kitą mėnesį per pirmąją jų sveikatos apžiūrą.
Visos Londono zoologijos sodo prižiūrėtojų pastangos užlaipinti gyvūnus ant svarstyklių ar pamatuoti jų ūgį ne šiaip sau – taip siekiama įsitikinti, ar gyvūnai yra sveiki, gerai maitinasi, auga tokiu tempu, kokiu turėtų, o galbūt laukiasi.
Viename seniausių pasaulyje zoologijos sodų gyvena per 14 tūkstančių gyvūnų. Tad išmatuoti jų ūgį ir svorį – sudėtinga užduotis visiems zoologijos sodo darbuotojams.
Kasmet surenkama informacija Londono zoologijos sodas dalijasi su kitomis panašiomis įstaigomis visame pasaulyje. Taip jos gali sulyginti savo turimą svarbią informaciją apie Žemėje nykstančias gyvūnų rūšis ir pasistengti jas kuo geriau išsaugoti.
