Vienintelė džiugi naujiena – paukštis bent jau buvo gyvas. „Karamelė iš tiesų patekusi į žmonių nelaisvę ir istorija šiuo metu sąstingyje – pagrobėjai ar jų tarpininkai neatrašo, siųstuvas nuimtas, išmestas ir išsikrovęs, o kur ieškoti paukščio – neaišku. Bent tiek, kad paukštis nenušautas, iš pagrobėjų su laišku atkeliavo ir pora nuotraukų, kurių viena dalinamės“, – pranešė „Padėkime ereliams“.
Paukštį atiduoti siūlosi tik „į rankas“
Tačiau net ir bendraujant su Karamelę turinčiais libaniečiais susikalbėti sunku. Gamtos tyrimų centro mokslininkas ir įmonės „Ornitela“, kuri ir gamina siųstuvus, vadovas Mindaugas Dagys sako, kad ko konkrečiai tikisi paukštį laikantys asmenys, nepasako.
„Man yra tekę su tokia situacija susidurti du kartus – vienas atvejis šis, Libane, kitas su Izraelių mokslininkų žymėtu paukščiu Jemene. Jie kaip ir grobikai, bet aiškiai to nepasako. Jie rašo savotiškom, aptakiom frazėm, vis sako, kad pagavo, saugo, nori perduoti į rankas šeimininkui“ , – portalui lrytas.lt pasakojo M.Dagys.
Pasak jo, tokių atvejų neabejotinai būna ir daugiau, tačiau ant siųstuvo buvę kontaktai turbūt sudomino libaniečius. Kadangi paukštis žymėtas, spėja M.Dagys, libaniečiai įsivaizduoja, kad jis turi turėti šeimininką, kuris bus pasiryžęs už paukštį atsidėkoti.
„Jiems buvo bandyta paaiškinti, kad paukštis naudojamas tyrimams, jį reikėtų paleisti į laisvę, tai po ilgų susirašinėjimų to pasakyti vis tiek nepavyko. Visą laiką mums buvo kartojama, kad noriu perduoti į rankas, šiuo metu labai rūpinuosi. Galiausiai baigėsi tuo, kad po savaitės susirašinėjimo gavome atsakymą, kad akivaizdu, jog paukštis mums neįdomus ir jį parduos tam, kas daugiausiai sumokės.
Šiuo atveju su mūsų šiuo ereliu to nebuvo – užteko atsakyti, kad paukštis naudojamas tyrimams ir būtų gerai jį paleisti. Toje vietoje susirašinėjimas ir nutrūko. Paklausėme, kaip pateko į rankas, atsakymas buvo „radau“. Visų aplinkybių mes niekada nežinome, tiesiog iš siųstuvo duomenų matėsi, kad paukštis migravo, tada nustojo migruoti, o tuomet siųstuvas buvo nuimtas.
Žmogus, paukštį turėjęs, dar atsiuntė kelias nuotraukas parodyti, kad paukštis gyvas ir, kad tai būtent tas paukštis. Informacijos sunku gauti, su jais susirašinėti irgi nėra lengva“, – pasakoja M.Dagys.
Vieni saugo kiekvieną porą, kiti renka lyg trofėjus
Kuo baigiasi sugautų paukščių istorijos pasakyti sunku. M.Dagys sako, kad Libane paukščių šaudymas sportui ar pramogai labai populiarus, o lyg trofėjų išrikiuotų paukščių nuotraukos dažnai pasirodo ir internete.
„Mes kiekvieną porą saugome, o jie pilnas aikšteles iššaudytų priguldo. Yra tekę bendrauti su to paties Libano paukščių globėjų organizacija, nors jos ten nėra labai populiarios. Nedaug žmonių tuo užsiima, bet yra, kas bando gelbėti sužeistus, į nelaisvę patekusius paukščius. Tai jie netgi bandydami paleisti tuos paukščius susiduria su problemomis, nes vos paukštį paleidi jį vėl bando nušauti.
Mėgino dėti siųstuvus, bet, man rodosi, paleidus paukštį jis net Libano sienos nepasiekė ir vėl buvo pašautas“, – dalijasi M.Dagys.
Jo teigimu, paukščio laikymas nelaisvėje Libane labai paplitęs, o paukščiai neretai laikomi tiesiog preke. Tiesa, tokių atvejų pasitaikyti gali ne tik Libane.
„Birdlife international“ 2015 metais paskelbė daug dėmesio susilaukusį tyrimą: Viduržemio jūros regione per metus buvo nužudoma, sugaunama ar sumedžiojama net 25 mln. paukščių: net 5,7 mln. sparnuočių baigdavo savo kelionę Egipte, 5,6 mln. – Italijoje, 3,9 mln. – Sirijoje, 2,6mln. – Libane, 2,3 mln. – Kipre.
Panašu, kad šie skaičiai per pastaruosius metus nepagerėjo – „Birdlife“ šiais metais išleistame leidinyje skaičiuojama, kad Viduržemio jūros regione savo kelionę baigia nuo 11 iki 36 mln. sparnuočių.
Siųstuvai naudojami ne tik migracijai stebėti
Prie paukščių tvirtinami GPS/GMS siųstuvai gaminami Lietuvoje ir pamėgti visame pasaulyje. Siųstuvą, sako įmonės „Ornitela“ vadovas M.Dagys, galima įsivaizduoti kaip mažą mobilų telefoną – jis renka duomenis, kaupia juos atmintyje ir kartais, prisijungdamas prie GSM tinklo, perduoda duomenis.
„Privalumas tas, kad vieną kartą jį paukščiui uždėjus lizde jo vaikytis, sekioti nebereikia, kaip anksčiau buvo. Jie patys renka duomenis ir juos perduoda telefoniniu tinklu“, – aiškina M.Dagys.
Patogu ir tai, kad telefoninis ryšys šiais laikais pigus, nors jo padengimas kai kuriose, pavyzdžiui, Afrikos valstybėse, vis dar yra šiokia tokia problema.
Beje, siųstuvai leidžia atsakyti į daug daugiau klausimų, nei tik į tai, kuria kryptimi keliauja Lietuvoje perintys sparnuočiai.
„Kaupia duomenis apie vietą, apie paukščių skridimo greitį, aukštį, kryptį. Taip pat yra papildomi sensoriai, akselemometras, magnetometras, iš to irgi galima išgauti papildomos informacijos, ką paukštis daro, kaip elgiasi“, – sako mokslininkas.
Siųstuvai prisideda ir prie paukščių apsaugos. Kadangi, aiškina M.Dagys, paukščiai gali perėti ir maitintis skirtingose vietose, siųstuvai gali parodyti svarbiausias jų buveines ir padėti užtikrinti geresnę jų apsaugą.
„Yra globalūs klausimai, yra daug tyrimų, kurie irgi naudoja siųstuvus, pavyzdžiui, paukščių gripo plitimui nustatyti. Tarkime, paukščiai vienur peri, kitur žiemoja, jie gali susitikti su vienais paukščiais perėdami ir tos plitimo grandinės matomos“, – aiškina M.Dagys.
