„Neseniai įstatymu buvo įteisintas VSAT rėmėjų institutas. Šiuo metu rengiamasi jų atrankoms ir priėmimui talkinti VSAT pareigūnams.
Vis dėlto pasieniečiams nieko nepranešęs pirmas toks savanoris jau patruliavo Šalčininkų rajone, šalia vadinamosios Dieveniškių kilpos.
Palei pasienyje su Baltarusija įrengtą fizinį barjerą jis beveik 3 kilometrus tikrino sienos prieigas nuo Kurmelionių kaimo iki Jankūnų kaimo apylinkių. Pažeidimų šioje atkarpoje saviveikla užsiėmęs rėmėjas nenustatė, įtartinų asmenų nesulaikė“, – nuotaikingai rašė VSAT.
Lietuvoje meškos fiksuojamos vis dažniau, o yra manančių, kad rudosios į Lietuvą ne tik užsuka, tačiau jau ir gyvena. Visgi gamtininkai ragina šių žvėrių nesibaiminti.
„Žinoma nereikėtų bijoti. Ji gyvena ir ji pati stengiasi kaip nors išvengti susitikimo su žmonėmis. Tikrai nereikia dėl to nustoti į miškus vaikščioti ar keliauti“, – portalui lrytas.lt yra sakęs gamtininkas S.Paltanavičius.
Tuo metu A.Gaidamavičius sako, kad realus pavojus kyla netgi ne grybautojams ar žmonėms, o patiems gyvūnams.
„Tą pavojų kelia žinių trūkumas. Valstybėse, kuriose nėra stambių plėšrūnų ir žmonės jų paprasčiausiai nesutinka, jie nežino, kaip elgtis susitikus, nuo vaikystės esame gąsdinami. Gąsdindavo, kad lūšis nuo medžio užšoks, nors jos niekada taip nemedžioja.
Daug yra baimių pas žmones ir tos baimės netiesiogiai žudo tuos stambiuosius plėšrūnus. Estijoje meškos gyvena, jų yra pusė tūkstančio ir niekas nekreipia dėmesio. Jei elgiesi pagarbiai su gyvūnais joks realus pavojus nekils. Plėšrūnai plėšrūnais neminta, o už žmogų didesnio plėšrūno planetoje nėra“, – sakė A.Gaidamavičius.
