Nustatytos žvejybos Baltijos jūroje 2024 m. galimybės

Liuksemburge vykusioje Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje priimtas politinis susitarimas, kuriuo nustatomos žvejybos galimybės Baltijos jūroje 2024 metais.

Liuksemburge vykusioje Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje priimtas politinis susitarimas, kuriuo nustatomos žvejybos galimybės Baltijos jūroje 2024 metais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Liuksemburge vykusioje Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje priimtas politinis susitarimas, kuriuo nustatomos žvejybos galimybės Baltijos jūroje 2024 metais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Liuksemburge vykusioje Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje priimtas politinis susitarimas, kuriuo nustatomos žvejybos galimybės Baltijos jūroje 2024 metais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Liuksemburge vykusioje Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje priimtas politinis susitarimas, kuriuo nustatomos žvejybos galimybės Baltijos jūroje 2024 metais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Oct 24, 2023, 5:45 PM, atnaujinta Oct 24, 2023, 5:46 PM

Žemės ūkio ministerijos teigimu, pasiektas svarbus kompromisas: šprotų žvejybos galimybės buvo sumažintos tik 10 proc. Primenama, kad Europos Komisija šiems ištekliams siūlė 23 proc. mažinimą. Centrinės Baltijos strimelių žvejyba kitąmet mažinama mokslinių rekomendacijų ribose – 43 proc., palyginti su šių metų galimybėmis.

Šių išteklių neršto apsaugai (kaip papildoma išsaugojimo priemonė) pritaikytas 1 mėnesio pelaginės žvejybos draudimas. Taip pat nustatytos lašišų pagrindiniame baseine, rytinių ir vakarinių menkių neišvengiamos priegaudos žvejybos galimybės.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas kategoriškai nesutiko su pradiniu EK siūlymu, pagal kurį siekta uždrausti tikslinę centrinių strimelių žvejybą, o kitų žuvų kvotas ženkliai sumažinti.

Jis pabrėžė, kad Baltijos jūros ir jos išteklių būklės neįmanoma pagerinti vien ribojant žvejybos galimybes – žvejai uoliai įgyvendina žvejybos valdymo priemones pagal Bendrąją žuvininkystės politiką, tačiau pastarąjį dešimtmetį vis tiek stebimas sektoriaus nuosmukis.

„Manau, kad pradinis EK siūlymas dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje 2024 m. stokojo nuoseklumo ir mokslinio pagrįstumo. Be to, Baltijos jūros daugiamečio išteklių valdymo plano aiškinimas, kurį Komisija šįkart pasitelkė, kėlė didelių abejonių.

Esame įsipareigoję išsaugoti žvejybą Baltijos jūroje ateities kartoms ir išlaikyti gyvybingas pakrančių bendruomenes, todėl EK pasiūlymas mums buvo nepriimtinas. Dabartiniame geopolitiniame kontekste būtina itin rimtai įvertinti galimas neigiamas pasekmes. Kalbu apie poveikį ES apsirūpinimo maistu suverenitetui ir galimybę, kad agresorė rusija gaus naudos iš ES nusistatytų apribojimų“, – sakė žemės ūkio ministras.

EK siūlė uždrausti tikslinę centrinių strimelių žvejybą pagrįsdama savo siūlymą nuoroda į mokslininkų pateiktas tikimybes, kurios yra sumažėjusios dėl pasikeitusių strimelių biomasės ribinių verčių ir, anot ministro, neatsižvelgė į pagrindinę mokslinę rekomendaciją dėl leidžiamos tikslinės žvejybos su 50 proc. sumažintomis žvejybos kvotomis. EK taip pat nebuvo atlikusi šio pasiūlymo ekonominio ir socialinio poveikio vertinimo.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.