Ornitologo teigimu, Lietuvoje žiemoti likę gandrai stebimi kasmet, o tai gali lemti įvairios priežasys.
„Tai gali būti sergantys, ligoti, ankstesnius metus sėkmingai peržiemoję sąvartynuose ar žmonių globoje, gandrai. Gali būti ir tiesiog vėlyvesni jaunikliai, kuriems sunkiai sekėsi skirsti ir jie pasiliko lizduose“, – portalui lrytas.lt yra sakęs ornitologas Gediminas Petkus.
Pasak jo, pirmieji gandrai išskrenda dar rugpjūčio pradžioje, o dalis jų jau rugsėjo viduryje būna pasiekę Afriką. Vis dėlto yra tikimybė, kad ir vėlyvą rudenį ar net žiemą stebimi gandrai dar išskris, todėl G.Petkus sako, kad nereikia iškart skubėti į pagalbą.
„Dabar, kol sniego danga dar nėra didelė, kol oras permainingas, gandrai šiek tiek, kol pliusinė temperatūra, gali išlikti, maitintis laukuose, bet su laiku, jeigu jiems nepavyks išskristi, jie arba žus, arba išgyvens tik tie, kurie ras maisto išteklius, pavyzdžiui, sąvartynus, juos šers vietiniai gyventojai“, – yra sakęs G.Petkus.
Jo teigimu, gandrai patys maitintis gali tol, kol neužšąla upeliai. Norintys padėti gandrams kartais imasi tą daryti ir per žiemą, tačiau ornitologas primena, kad maitinti gandrą gali būti ir sudėtinga, ir brangu.
„Tokiu atveju reikėtų jiems padėti, bet ta pagalba gali atsisukti prieš tave. Paukščiai pripranta prie žmogaus, šėrimo, ir gali būti, kad kitais metais jie vėl neemigruos. Aišku, būna visaip.
Kiti žmonės, kaimo gyventojai, priima paukščius į tvartelius, šeria juos ir jie ištveria žmogaus globoje tą laiką, bet gandrą auginti nėra juokas – jis didelis paukštis, daug sulesa, tam reikia turėti finansų. Nelengva tokį paukštį, kuris maitinasi bestuburiais, pelėmis ar žinduolių jaunikliais, maitinti.“
