„Įstatymas techniškai priimtas, bet 71 balso už įstatymo projektą nebuvo. Buvo mažiau balsų, bet kolegos, balsavę prieš arba registravęsi balsavime, padėjo tą įstatymą priimti. Gal sąmoningai apsisprendė. Tai apgailestauju dėl to“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.
„Apskritai visa ši priėmimo epopėja buvo savotiška, nes Vyriausybės išvados šį kartą nebuvo prašoma, matyt, suprantant, kad Vyriausybės išvada bus neigiama. Ir tuo pačiu kažkodėl klausimas patapo žemės ūkio klausimu, nes jį svarstė Kaimo reikalų komitetas, ne Aplinkos komitetas – kaip yra įprasta“, – stebėjo ji.
Visgi, ironizavo I. Šimonytė, veikiausiai „kai kuriems kolegoms buvo labai svarbu“ įteisinti naktinių taikiklių naudojimą.
„Iš esmės, tai yra žmonių, kuriems medžioklė yra jų hobis, laiko praleidimo būdas, pomėgis, kurie nori turėti įvairių dalykų medžioklėje, interesas. Tą interesą Seimas apgynė. Kokį interesą nuspręs ginti prezidentas – pamatysime“, – teigė ji, klausiama apie prezidento veto galimybę.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimas nusprendė, jog nuo kitų metų gegužės medžiotojai galės naudoti naktinio matymo taikiklius. Už įstatymo pataisas balsavo 69 parlamentarai, 3 pasisakė prieš, vienas Seimo narys susilaikė. Didžioji dalis įstatymui prieštaraujančių politikų balsavime nedalyvavo.
Prieštaringų vertinimų sulaukusio įstatymo iniciatoriai pasiūlė įteisinti naktinio matymo prietaisus medžioklėje, tačiau raginio aiškiai reglamentuoti ir riboti jų naudojimą. Projekte numatyta, kad naudoti naktinius taikiklius būtų galima medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras.
Taip pat numatyta papildyti draudžiamų medžioklėje naudoti įrankių bei priemonių sąrašą lankais bei kitais templiniais ginklais ir kovinių bei agresyvių veislių šunimis.
Parlamentarams apsisprendus, įstatymą dar turės pasirašyti prezidentas. Visgi, Seimo narys Linas Jonauskas jau kreipėsi į Gitaną Nausėdą, prašydamas vetuoti šį dokumentą.
