Sunku patikėti, kad jos fotografuotos Lietuvoje: specialistas paaiškino, kodėl varlės nusidažo mėlyna spalva

Atėjus pavasariui socialiniuose tinkluose vėl plinta mėlynai nusidažiusių varlių nuotraukos. Marijampolės savivaldybėje, šalia Buktos pelkės tokią užfiksuoti pavyko ir Vitai.

Smailiasnukės varlės patinas. <br>Vita Kavo nuotr./lrytas.lt koliažas.
Smailiasnukės varlės patinas. <br>Vita Kavo nuotr./lrytas.lt koliažas.
Smailiasnukės varlės patinas. <br>Vita Kavo nuotr. 
Smailiasnukės varlės patinas. <br>Vita Kavo nuotr. 
Smailiasnukės varlės patinas. <br>Vita Kavo nuotr. 
Smailiasnukės varlės patinas. <br>Vita Kavo nuotr. 
Jau prasidėjo varliagyvių migracija.<br>T.Bauro nuotr.
Jau prasidėjo varliagyvių migracija.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Apr 3, 2024, 7:17 PM, atnaujinta Apr 3, 2024, 7:18 PM

Nors tokia varlės spalva neretą nustebintų, biologas, herpetologas Gerardas Paškevičius paaiškina, kad tai – visiškai natūrali ir šioms varlėms būdinga spalva. Tiesa, taip jos atrodo vos keletą savaičių per metus.

„Tai yra smailiasnukės varlės patinas, kuris pamėlynavo iš meilės būtent poravimosi laikotarpiu. Jis truks daugiausia tris savaites“, – paaiškina specialistas.

Pasak jo, visiškai mėlynai nusidažo tik smailiasnukės varlės, tačiau šiek tiek pamėlynuoti poravimosi laikotarpiu gali ir dalis pievinių varlių.

„Ne visoms, tačiau patinams, turintiems daugiau vyriško hormono, gali pamėlynuoti pagurklis“, – sako G.Paškevičius.

Šioms varlėms būdingas lytinis dimorfizmas, reiškiantis, kad patelių ir patinų išvaizda ženkliai skiriasi. Patelės, aiškina herpetologas, išlieka joms įprastos spalvos. Pavyzdžiui jau minėtosios smailiasnukės varlės visus metus yra rudos spalvos su juodomis dėmelėmis.

Jau prasidėjo varliagyvių migracija

Jau prasidėjo ir varliagyvių migracija. Su kiekviena šiltesne diena ji vis intensyvėja, o sulaukus gausesnio lietaus, primena G.Paškevičius, migracija bus „masiška“.

Rekordiškai šiltas savaitgalis migracijai buvo itin palankus, o herpetologas primena, kad skubant pasidžiaugti greitai vėl atšilsiančiais orais reikėtų nepamiršti kiek įmanoma saugoti varliagyvius – kuo daugiau jų sutraiškoma, tuo blogiau mums patiems. 

„Žmonės irgi gali liūdėti, nes kuo daugiau varliagyvių pritraiškysim, tuo daugiau uodų ir erkių turėsime“, – primena specialistas.

Intensyvi varliagyvių migracija tęsis dar 2–3 savaites, vėliau kiek sulėtės. Vėliau, pernykščiai jaunikliai irgi galės keliauti poruotis ir kilti antra migracijos banga, tačiau ji, sako G.Paškevičius, nebebus tokia intensyvi.

Pastebėjus varliagyvį jį tikrai reikėtų nuo kelio patraukti į tą pusę, link kurios jis ir judėjo, o mitas, kad nuo varlių ar rupužių gali atsirasti karpų, išlieka tik mitu.

„Šiaip taisyklinga būtų varlę imti drėgnomis rankomis ar su pirštinėmis, bet, jei nėra laiko, tikrai mažesnė blogybė ir sausomis rankomis ją patraukti, nei kad leisti suvažinėti“, – aiškina specialistas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.