Važiuojant iš Vilniaus į Molėtus atsiveria neįprastas vaizdas – tarp aukštyn ištįsusių ir šiuo metu gausiai žydinčių Sosnovskio barščių kyšo nedidelio namo stogas.
„Kaip čia gyvenate, kai aplink veša tokie baubai?“ – paklausiau merginos, kurią sutikau pavojingų augalų apsuptoje sodyboje. Jie čia veša jau keliolika metų.
Nuo vaikystės čia su tėvais ir broliu gyvenanti šešiolikmetė Sandra prisipažino, kad šių augalų reikia saugotis.
„Jei barščių sulčių ant odos užtrykšta, siaubingai nudegina, po to pūslės iššoka, atsiveria žaizdos ir sunkiai gyja.
Mano brolis kartą bandė juos šienauti, tai taip nusidegino rankas, kad iki šiol prie tų barščių nelenda“, – pasakojo Sandra.
Mergina prisiminė, kad anksčiau jos močiutė karves Sosnovskio barščių lapais pašerdavo.
Bet pienas būdavo blogo skonio, kartus.
Ir pradėjus barščius šienauti ima sklisti baisus dvokas.
Sodybos šeimininkai bandė kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybę, prašydami padėti naikinti Sosnovskio barščius, bet valdžia pinigų tam neskyrė.
Todėl vienkiemio gyventojams tenka kasmet po du ar tris kartus kviestis galingos technikos turinčius žmones, kad nupjautų tuos barščius.
Už tai reikia sumokėti maždaug 200 eurų.
Bet ir tie pjovėjai pastaruoju metu vis dažniau atsisako dirbti, nes bijo patys nukentėti ir nenori laužyti technikos.
„Kasėme, rovėme, pjovėme. Išbandėme viską, net benziną pylėme. Bet vis tiek ataugo“, – atsiduso mergina.
Vilniaus rajono Paberžės seniūnijos Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Česlava Apolevič aiškino, kad kol kas jokios programos ar planų naikinti Sosnovskio barščius nėra.
„Aplinkos ministerija buvo paskelbusi konkursą šiems invaziniams augalams naikinti visoje Lietuvoje, buvo numatytas finansavimas, tačiau neatsirado nė vienos įmonės, kuri tuo galėtų užsiimti“, – sakė Č.Apolevič.
Valdininkės teigimu, privačiuose sklypuose augančius Sosnovskio barščius privalo naikinti patys savininkai, kitaip jie bus baudžiami už žemės nepriežiūrą.
Gyvybingi augalai
Sigita Jurkonienė
Vilniaus universiteto Gamtos tyrimų centro Augalų fiziologijos laboratorijos vadovė
„Šias piktžoles sunku išnaikinti, nes jos gali ataugti iš stiebo, kuris išlieka gyvybingas iki 8 metų.
Rekomenduojama 15 cm gylyje nukirsti augalo šaknies kaklelį. Taip pat galima kuo dažniau šienauti, kad nesiformuotų žiedynai. Naikinti įmanoma ir herbicidais.
Šiuo augalus patartina naikinti ankstyvą pavasarį, kai jie tik pradeda dygti, geriausia – ankstyvą rytą ar vėlyvą vakarą, kai saulės spinduliai ne tokie aktyvūs, mat šis augalas turi fotosensibilizuojančių medžiagų. Patekusios ant kūno jos sukelia sunkių nudegimų, žaizdų.
Yra surastas ir fitovirusas, galintis įveikti šiuos augalus, tačiau nuogąstaujama, kad užkrėtus juo šiuos invazinius augalus paplitęs užkratas gali pakenkti ir tos pačios salierinių šeimos augalams: krapams, morkoms, salierams.
Sosnovskio barščiai kilę iš Kaukazo. Į Lietuvą buvo atvežti kaip pašariniai augalai, gyvūnams jie nekenkia, nes kailis apsaugo jų odą nuo nudegimo.
Sosnovskio barščiai gali užaugti iki 5 metrų aukščio, turi plačius lapus ir daug smulkių baltų žiedų. Augalo sultys turi furanokumarino, kuris suaktyvina saulės poveikį odai. Tad ant odos pastebėjus nuodingų sulčių pirmiausia reikėtų vengti saulės ir kenksmingą skystį nuplauti vandeniu.“
