„Tokia saugomų ir retųjų Lietuvos augalų ekspozicija yra viena pamatinių visų Botanikos sodų veiklų: būtina ne vien puikuotis dailiais gėlynais ir puošniais želdynais, bet ir dirbti mokslinį darbą ir būti nykstančių augalų išsaugojimo centrais.
Kurdami Lietuvos saugomų augalų rūšių ekspoziciją pagerbiame ir puoselėjame Kauno botanikos sodo kūrėjo profesoriaus Konstantino Regelio atminimą“, – apie ekspozicijos atsiradimą pasakojo Kauno botanikos sodo Kolekcijų skyriaus vadovas Arūnas Balsevičius.
2007 m. išleistoje trečiojoje Lietuvos raudonojoje knygoje įtrauktos 339 vietinių augalų rūšys.
Ir nors saugomų teritorijų – nacionalinių ir regioninių parkų, rezervatų – funkcija yra saugoti nykstančias augalų rūšis jų natūraliose augavietėse, vis dėlto tyrimų rezultatai liudija, kad to nepakanka.
Net ir saugomose teritorijose dėl įvairių priežasčių retų vietinių augalų populiacijos mažėja arba gali visai išnykti.
Augalų rūšių išsaugojimo tikimybę didina jų perkėlimas saugoti į botanikos sodų gyvąsias kolekcijas ir augalų genų bankus, kuriuose saugomos tinkamai užšaldytos augalų sėklos ar kita genetinė jų medžiaga.
Kauno botanikos sodo retųjų ir saugomų Lietuvos augalų ekspozicijoje, specialiai parinktose vietose ir tinkamai paruoštame dirvožemyje, retiesiems ir saugomiems augalams sukurtos ir lankytojams pristatomos 10 teritorijų su skirtingomis augavietėmis: 7 atvirų vietų ir 3 miško žolynų.
Čia pagal ekologinius poreikius sodinami ir saugomi retieji augalai iš sausų ir drėgnų pievų, stepinių ir šlaitų pievų, viržynų, šlapių pievų, tarpinių pelkių, vandens telkinių, pelkinių miškų, plačialapių miškų, pušynų ir eglynų.
„Kolekcinę augalų vertę didina tai, kad jie yra surinkti iš žinomų radimviečių, kruopščiai užfiksuoti, todėl ateityje, augalus padauginus, bus galima sugrąžinti į natūralias jų augimo vietas, taip apsaugant nuo išnykimo.
Daugumoje Europos valstybių reintrodukcinės programos vykdomos palyginti aktyviai, o Lietuvoje ši veikla iki šiol vykdyta menkai“, – pabrėžė projekto „Botanica Sudavica“ vadovė profesorė Vida Mildažienė.
„Svarbiausia renkant eksponatus buvo išsaugoti jų autentiškumą: čia susodinome tik Lietuvoje atrastus retuosius augalus“, – sakė A.Balsevičius.
Projekto „Botanica Sudavica“ veiklos teritorija apima Alytaus rajono, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Lazdijų rajono ir Vilkaviškio rajono savivaldybių teritorijas, kuriose yra šios saugomos teritorijos: Veisiejų, Vištyčio, Metelių regioniniai parkai ir Žuvinto biosferos rezervatas. (LR)
