Norvegija užsimojo apsaugoti drėgnuosius atogrąžų miškus nuo išnaikinimo

Norvegija ketvirtadienį pranešė sieksianti surinkti 400 mln. JAV dolerių paskatinti Brazilijos ūkininkus nenaikinti atogrąžų miškų. Šalis steigia fondą, kurį remia ir tokios verslo milžinės, kaip „Unilever“ ir „Nestle“.

Amazonės miškuose vis dar atrandama įspūdingų gyvūnų rūšių.<br>"Reuters"
Amazonės miškuose vis dar atrandama įspūdingų gyvūnų rūšių.<br>"Reuters"
Naikinami atogrąžų miškai kelia pavojų upei.<br>Devlin Gandy (The Boiling River Project/Facebook) nuotr.
Naikinami atogrąžų miškai kelia pavojų upei.<br>Devlin Gandy (The Boiling River Project/Facebook) nuotr.
Naikinami atogrąžų miškai kelia pavojų upei.<br>A. Ruzo (The Boiling River Project/Facebook) nuotr.
Naikinami atogrąžų miškai kelia pavojų upei.<br>A. Ruzo (The Boiling River Project/Facebook) nuotr.
Amazonės atogrąžų miškai.<br>KelioniuManija.lt
Amazonės atogrąžų miškai.<br>KelioniuManija.lt
Verdanti upė Amazonės džiunglėse.<br>Devlin Gandy (The Boiling River Project/Facebook) nuotr.
Verdanti upė Amazonės džiunglėse.<br>Devlin Gandy (The Boiling River Project/Facebook) nuotr.
Lietuviai lankėsi Amazonės miškuose pas šamanus.
Lietuviai lankėsi Amazonės miškuose pas šamanus.
Daugiau nuotraukų (6)

BNS ir lrytas.lt inf.

Jan 19, 2017, 2:50 PM, atnaujinta Apr 11, 2017, 10:02 PM

Apie tokį sprendimą buvo paskelbta Davose vykstančio Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) metu. Tokių pastangų tikslas yra reformuoti daug žalos darantį smulkųjį ūkininkavimą, kuris laikomas pagrindinis miškų nykimo Brazilijoje priežastimi.

PEF duomenimis, 2000-2012 metais Brazilijoje buvo iškirsta maždaug 2,3 mln. kvadratinių kilometrų atogrąžų miškų, kurie laikomi vienu paskutinių natūralių mechanizmų sugerti šiltnamio efektą sukeliančias dujas.

„Mūsų planetos ateitis priklauso nuo mūsų bendro gebėjimo apsaugoti ir atsodinti miškus precedento neturinčiu mastu“, – sakė Norvegijos ministrė pirmininkė Erna Solberg.

Naujasis fondas sieks padėti šalims, kurios yra atogrąžų miškų, įvykdyti savo įsipareigojimus pagal 2015 metais pasiektą JT Paryžiaus klimato susitarimą dėl pasaulinio atšilimo.

„Mes sveikiname sprendimą dėl tokio fondo ir tikime vyriausybių ir kompanijų bendradarbiavimu siekiant apsaugoti aplinka ir pamaitinti pasaulį“, – sakė Brazilijos jaunesnysis ministras klimato kaitos klausimams Evertonas Lucero (Evertonas Luseras).

Norvegijos vyriausybė įsipareigojo naujajam fondui skirti 100 mln. JAV dolerių. Planuojama, kad privatusis sektorius padės iki 2020 metų pasiekti užsibrėžtą 400 mln. JAV dolerių sumą.

Plataus vartojimo prekių gamybos milžinė „Unilever“ tapo pirmąja verslo sektoriaus atstove, pažadėjusia skirti šiam fondui lėšų – 25 mln. JAV dolerių per ateinančius penkerius metus. Paremti fondą žada ir „Carrefour“, „Marks & Spencer“, „Mars“ ir „Nestlé“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?