4392 eurai. Tokią gamtai padarytą žalą už nugenėtas šešias mažalapes liepas ir tris ievas apskaičiavo Aplinkos apsaugos departamentas ir jau kreipėsi į teismą prašydamas iš kaltininko išieškoti šią sumą.
„Tiek pinigų neuždirbu per pusę metų“, – rankas grąžė aplinkosaugininkų į kampą įspeistas dailės mokytojas 56 metų R.Daukša.
Prašo priteisti ir palūkanas
Prieš dvejus metus mokytojo nugenėti medžiai nėra nudžiūvę ir leidžia naujas šakas.
Rodydamas į tebeaugančius medžius palangiškis aplinkosaugininkų prašė sumažinti apskaičiuotą žalą.
Tačiau Aplinkos apsaugos departamentas nepalenkiamas – žalos dydį sumažinti galintis tik teismas ir 4392 eurų dydžio ieškinys jau yra pasiekęs teismą.
Negana to, aplinkosaugininkai iš R.Daukšos prašo nuo ieškinio sumos priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Į kuklią mokytojo piniginę įsikibę aplinkosaugininkai tvirtina, kad gamtai padarytą žalą apskaičiavę pagal visas prieš 10 metų aplinkos ministro patvirtintas metodikas, – 6 eurai už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą vieno metro aukštyje.
Atsižvelgiant į tai, kad sužaloti saugotini želdiniai auga mieste, medžių atkuriamosios vertės įkainiai yra dvigubinami.
Medžiai jau kėlė pavojų
Dvejus metus trunkantį galvos skausmą dailės mokytojas užsitraukė 2016 metų rudenį ryžęsis nugenėti gretimame privačiame sklype, bet prie pat jo sklypo ribos augančius medžius.
Kol kaimyniniame sklype veikė vaikų darželis, prie ribos augančios liepos būdavo apgenėjamos.
Tačiau darželio pastatą nupirkus Kėdainių konservų fabrikui sklypas buvo apleistas ir medžiais niekas nebesirūpino.
Vos metras nuo palangiškio tvoros augančios tankiai susodintos liepos pradėjo trukdyti, o audrų metu ir kelti pavojų.
„Aukšti medžiai užtemdo kiemą, ant namo stogo krintantys lapai užkemša stogvamzdžius.
Per audras vėjo nulaužtos šakos ne kartą buvo užkritusios ant kieme stovinčių automobilių ir juos aplanksčiusios. Kartą vėjo nulaužta stora šaka net buvo apgadinusi tvorą“, – pasakojo R.Daukša.
Genėdamas sužalojo medžius
Vyras ne kartą prašė komunalininkų nugenėti šiuos medžius, tačiau jie į privatų sklypą lįsti nedrįso, o naujiesiems pastato šeimininkams medžiai nerūpėjo.
Gavęs sklypą prižiūrinčio darbuotojo leidimą neapsikentęs mokytojas 4 metrų aukštyje nupjaustė augalų šakas.
„Medžių juk nenupjoviau, o genėjau tokiame pat aukštyje, kaip jie buvo genimi dar veikiant darželiui“, – teisinosi palangiškis.
Jis pasakojo, kad patvoryje augusi ieva kadaise iš viso buvo nukirsta kaip nepageidaujama. Bet ilgus metus neprižiūrimame sklype ji vėl suvešėjo ir iš šaknų prileido atžalų.
Mokytojas ievą trumpino kaip krūmą, o padarytą žalą skaičiavę aplinkosaugininkai augalą įvertino kaip daugiakamienį medį, sudėję visų 11 kamienų storius.
Aplinkosaugininkai nustatė, jog medžiai buvo nugenėti nemokšiškai, nupjaunant skeletines šakas.
Už medžių sužalojimą R.Daukšai grėsė ir administracinė bauda, tačiau nuo genėjimo jau buvo praėję šeši mėnesiai ir buvo pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas.
Geriau būtų nukirtęs?
Atsisakydamas mokėti tokią didelę apskaičiuotą žalą R.Daukša mano, jog jis yra apkaltintas dėl formalios priežasties vien todėl, kad genėti neprašė leidimo.
Mokytojas remiasi ir pernai bei šiemet patvirtintais teisės aktais, pagal kuriuos, kai medžiai kelia pavojų žmonėms ir statiniams, jiems genėti leidimas nėra reikalingas.
Be to, pagal šiemet liepą pataisytą Vyriausybės nutarimą, kurortuose privačioje teritorijoje augantys medžiai yra saugomi tik tuomet, jei 1,3 metro aukštyje jų kamienų skersmuo yra didesnis nei 20 cm, todėl apgenėta ieva nepatenka į saugotinų medžių kategoriją.
Mokytojo įsitikinimu, gamtai padaryta žala neprotingai skaičiuojama dar ir dėl to, kad ar nukirtus medį, ar jį tik nugenėjus taikoma ta pati metodika.
„Vadinasi, už tą pačią man apskaičiuotą žalą tuos medžius galėjau visiškai nupjauti ir bent ateityje būtų ramu.
Bet jie juk stovi, žaliuoja ir vėl į viršų kelia šakas, kurios po kelerių metų man vėl neduos ramybės“, – tokios valstybės nustatytos tvarkos nesupranta palangiškis.
