Šiaurės miestelis, buvusi Kuro aparatūros gamykla, buvusi Šlifavimo staklių gamykla, Liepkalnio radiolokacinis batalionas – Vilniuje daugybė buvusių sukarintų teritorijų, kuriose gyvena ar ketina gyventi žmonės.
Nenuostabu, kad vilniečiai jaučia baimę, jog šios teritorijos gali būti užterštos radiacija ar cheminėmis medžiagomis, ir pamatę keistus medžius juos vadina mutantais.
„Jei būtų galimybė įsigyti būstą buvusios karinės bazės teritorijoje – ar rizikuotumėte? – „Sostinė“ pasiteiravo Vilniaus universiteto Botanikos sodo Augalų kolekcijos skyriaus vedėjo daktaro Dariaus Ryliškio.
– Aš jau gyvenu buvusios karinės bazės teritorijoje – Šiaurės miestelyje ir jokių stipriai mutavusių augalų ten nepastebėjau.
Kai Botanikos sode vedame ekskursijas, jų dalyviams rodome augalus mutantus, kurie auga kiekvieno mūsų aplinkoje ir visi jais džiaugiasi.
Gal niekada nepagalvojote, kad raudoni ar geltoni augalo lapai vasarą, pilnavidurės rožės, žemaūgės eglutės, medžiai svyrančiomis lajomis – visa tai mutantai. Daugybė žmonių juos augina net nesusimąstydami, kad šios veislės atsirado dėl kažkada įvykusios mutacijos.
Beje, visi dabar egzistuojantys organizmai, kaip ir žmonės, irgi atsirado po daugybės mutacijų.
– Dėl ko vyksta mutacijos?
– Tie mechanizmai nėra iki galo atskleisti. Kažkodėl įsivaizduojame, kad mutacijos – tai tik radiacijos, stipraus cheminio poveikio ar kito mutageno pasekmė.
Bet net švariausioje aplinkoje egzistuoja genetinės medžiagos pokyčius sukeliantys veiksniai, kurių mes negalime aiškiai identifikuoti.
Gyvų organizmų genetinė medžiaga, genomas, nėra visiškai stabilus.
Jei jis būtų stabilus – nebūtų evoliucijos, nebūtų naujų rūšių atsiradimo.
Veikiant silpniems veiksniams vyksta pokyčiai. Nedrastiški, istoriškai labai lėti, bet genomo pokyčiai.
– Ar Vilniuje ar aplink Vilnių vyksta drastiški augalų pokyčiai?
– Mokslininkams neteko su tuo susidurti. Aplink Vilnių mes esame radę mutantų, bet švariose teritorijose.
Pavyzdžiui, randi eglę, kuri vasarą yra su gelsvais spygliais. Vadinasi, sėkloje įvyko mutacija ir ta eglė yra neįprasta akiai.
Bet yra iš tiesų keistų vietų – tai Neries regioniniame parke Velniakampio kilpoje esantis Raganų ratas.
Tos pušys labai įdomiai išsikraipiusios – jų kamienai raityti, lankais išaugę. Gal šimto metrų teritorijoje. Daug kas bandė paaiškinti šį reiškinį – bet iš tikrųjų paaiškinimo nėra.
Ir aplink tas pušis daugiau tokių medžių nesisėja. Greičiausiai buvo kažkoks fizinis poveikis, nes šie pakitimai nepaveldimi.
Neįprastai atrodantys augalai gali būti su paveldimais pakitimais, bet gali būti ir nepaveldimi pakitimai, pavyzdžiui: pavėsis (skursta, kiek kitokia spalva), nulūžo pagrindinis kamienas (vietoj medžio auga daugiakamienis krūmas ar medis), nuolatinis fizinis poveikis (palinkusios pušys pajūryje).
– Šiuo metu labai daug rašoma apie augalus aplink buvusią Černobylio atominę elektrinę. Pažymima, kad jų kamienai garbanoti. Ar Vilniuje tokių yra?
– Černobylio zonoje stiprus radiacijos poveikis, dėl kurio sutrinka tiek paveldimi požymiai, tiek nepaveldimi. Ten tikrai galima rasti tikrų mutantų, kurie turi labai didelių pokyčių genetinėje medžiagoje.
Bet vingiuotos šakos ar kamienai kartais atsiranda ir ne Černobylyje, o įvykus savaiminei mutacijai. Žinoma lazdynų veislė ‘Contorta’, maumedžių veislė ‘Diana’, nemažai gluosnių. Jų kamienai irgi vingiuoti.
– Tai šalia Vilniaus augantis medis, kurio kamienas vingiuotas, skiriasi nuo Černobylio zonoje augančio medžio? Kuo?
– Tikriausiai tik mutacijos priežastimi – vienu atveju tai atsitiktinė, labai reta savaiminė mutacija, kitu atveju žinomas stiprus mutagenas – radiacija.
– Ar tie baisieji mutantai pavojingi žmogui, ar jie tiesiog signalizuoja apie pavojų?
– Indukuota mutagenezė paprastai signalizuoja apie aplinkos užterštumą.
Pats augalas nepavojingas žmogui. Tačiau jei vartosime tokius augalus maistui, galime su juo gauti mutagenų – medžiagų, sukeliančių mutacijas, nes augalai, augdami užterštose teritorijose, kaupia kai kurias pavojingas medžiagas.
