Sparčiausiai nyksta augalai, kurie auga pelkėse, derlingose pievose ir smėlynuose. Lietuvoje turime kelis specialius teisės aktus, kurie užtikrina biologinės įvairovės apsaugą – Laukinės augalijos ir Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymai. Pagal šiuos įstatymus yra sudaroma Lietuvos raudonoji knyga, steigiamos saugomos teritorijos ir yra vykdomos įvairios apsaugos programos.
Augalus saugo visas pasaulis
Vienas svarbiausių pasaulinio lygio dokumentų, kuris skirtas gamtos išsaugojimui ir taip pat priimtas Lietuvoje – Biologinės įvairovės konvencija. Šis dokumentas atsirado dėka Jungtinių Tautų Organizacijos.
Konvencijoje numatyta, jog kiekviena pasirašiusi šalis išskiria svarbiausius biologinės įvairovės komponentus ir atlieka jų monitoringą, prižiūri veiklą, kuri gali turėti neigiamą poveikį gamtai. Konvenciją pasirašiusios šalys gali naudoti turimus išteklius laikantis gamtosaugos principų, tačiau turi užtikrinti, kad nebūtų pakenkta nei savo šaliai, nei kaimyninėms šalims. Lietuva taip pat yra pasirašiusi CITES konvenciją (Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija).
Šioje konvencijoje galime rasti laukinės floros rūšis, kurioms gresia pavojus išnykti. Taip pat įrašytos rūšys, kurios yra tokios retos, jog dėl bet kokio masto prekybos šioms rūšims kiltų išnykimo pavojus. Šios konvencijos dėka muitinės gali sulaikyti ar konfiskuoti be leidimų, sertifikatų ar kitų dokumentų vežamas nykstančias rūšis, jų dalis ir gaminius iš jų. Dokumentai išduodami tik tuomet, kai įvykdomos visos reikalingos sąlygos. Lietuvoje leidimus išduoda Aplinkos apsaugos agentūra.
Lietuvos Raudonosios knygos augalai
Šiuo metu Lietuvoje yra 339 augalų rūšys, kurios yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Vienas iš tokių augalų – melsvasis gencijonas. Ši rūšis paplitusi beveik visoje Europoje, išskyrus šiaurinę dalį. Lietuvoje melsvasis gencijonas gausesnis rytinėje dalyje.
Didelę grėsmę melsviesiems gencijonams kelia savaiminis pievų užžėlimas arba jų apsodinimas mišku. Sparčiai nyksta gausiai žmonių lankomose vietose, kur yra trypiama žemė. Balandinės žvaigždūnės dauguma augaviečių telkiasi rytinėje Lietuvos dalyje. Europoje ji paplitusi visur, išskyrus šiaurinę dalį. Grėsmę kelia atvirų augaviečių apaugimas krūmais arba medžiais.
Pievinė gencijonėlė – dar viena augalų rūšis, kuri įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Europoje ji sutinkama visuose regionuose. Auga pievose, pakrantėse, kurios turi šiek tiek pavėsio. Pievinei gencijonėlei grėsmę kelia galimas augaviečių apaugimas krūmais ar medžiais. Mėlynasis palemonas dažnesnis rytiniuose Lietuvos rajonuose, o kitur jis retas. Europoje daugiausiai aptinkamas šiaurinėje ir centrinėje dalyje. Auga šlapiose pievose, upių ir ežerų pakrantėse, krūmuose, pelkėse. Didelę grėsmę mėlyniesiems palemonams kelia hidroliginiai pasikeitimai ir invaziniai augalai.
Kodėl augalai nyksta?
Visi retieji augalai nyksta dėl jiems netinkamų sąlygų arba žmonių įtakos jų augavietėse ar šalia jų. Mokslinių tyrimų duomenimis, daugiausiai įtakos augalų nykimui turi augaviečių apaugimas krūmais ir medžiais (apie 58 proc.), pelkių sausinimas ir melioracija (apie 36 proc.), intensyvus ūkininkavimas (apie 29 proc.). Retųjų augalų nykimui įtakos turi ir gyvūlių ganymas, rekreacija, invaziniai augalai, tačiau pastarieji daro ne tokią didelę įtaką augalų nykimui.
Norint išvengti retųjų augalų nykimo, reikia prižiūrėti ne tik jų augavietes, bet ir šalia esančias teritorijas. Reikalingi medžių ir krūmų kirtimai teritorijose, kurios gali greitai užželti. Palaikyti hidrologinį režimą teritorijose, kuriose aptinkami retieji augalai – kontroliuoti melioraciją ir sausinimą pelkėtose teritorijose. Stebėti ūkininkus, kad jie nevykdytų intensyvaus ūkininkavimo ir naudotų kuo mažiau cheminių priemonių, jeigu netoliese yra retųjų augalų augavietės.
Riboti gyvūlių ganymą, rekreacines veiklas netoli teritorijų, kad būtų kuo mažiau pakenkta šių populiacijų gausumui. Kontroliuoti invazines augalų rūšis, kurios auga netoli retųjų augalų augaviečių. Be jau išvardintų priemonių galima ir dirbtinai padidinti esamas retųjų augalų populiacijas šalia pasodinant daugiau tos pačios rūšies individų. Saugokime gamtą ir ji mums atsidėkos gražiausiomis savo spalvomis – įvairiaspalviais žiedais.
