Panevėžys stipriai „pasitaisė“, kantriai laukė birželio vidurio, kol paukščiai išperės vaikus ir vėl ėmėsi žaliojo miesto rūbo naikinimo.
Šį kartą ne centre. Šiauriniame miesto pakraštyje kertamas miškelis naujos Šiaurinės gatvės statybai. Kad būtų galima kelis hektarus miško, krūmų ir natūralaus landšafto ploto užkloti asfaltu ir betonu, žūsta dešimtys viduramžių pušų, baltakamienių beržų, pulkai jaunų ir senesnių ąžuolų. Visa ši taip vadinama biomasė atsidurs savivaldybės įmonėje „Panevėžio energija“ ir taps pelenais, šimtais kilogramų anglies dvideginio, kuris pasklis mūsų atmosferoje.
Tai bus Panevėžio, nors ir kuklus indėlis, į globalų klimato atšilimą. O šitie žalieji plotai galėjo būti ne tik paskutinį kartą paukščiukų prieglobsčiu, bet ir valyti ir taip užterštą miesto orą, fotosintezės proceso metu gaminti deguonį. O kur dar sunaikinti reti augalai ir daugybė gyvūnų „nulinėje“ zonoje.
Šiame Panevėžio pakraštyje, dar vadinamame „Rožynu“, negyvena nei Seimo nariai, nei Panevėžio savivaldybės tarnautojai ir niekam dėl sunaikintos gamtos neskauda, išskyrus čia gyvenančius paprastus žmones.
Kaip ir visada mūsų pasaulyje visos niekšybės dangstomos kilniais tikslais. Viskas dėl automobilio. Miesto valdžia aiškina, kad gatvė reikalinga pagerinti šiaurinės miesto dalies susisiekimą su miesto centru, tai esą sumažintų eismą Smėlynės gatve, „pasiskirstys“ transporto srautai. Ir dar visokios „miglos“ pateikia gyventojams.
O faktai paprasti ir aiškūs.
Gyvenamas „Rožyno“ mikrorajonas bus perkirstas magistraline gatve ir sugadintas amžiams. Tiesa, savivaldybė draudžia vadinti ją magistraline, o suprojektuota keturių eismo juostų gatvė. Tai ne dviejų juostų gatvelė, prieš kurią sukilo Kauno Šančių gyventojai. Gyventojai raminami, kad bus ribotas greitis, tylus asfaltas, triukšmo slopinimo priemonės ir kitokios pasakos.
Gatvės statyba suskirstyta keliais etapais ir t. t. Nauja gatvė jungs miegamąjį rajoną tiesiai su pramonės rajonu miesto vakarinėje dalyje. Miesto valdžia atkakliai aiškina, kad bus lengviau pakliūti į miesto centrą, nors tas aiškinimas darnia juda net nekvepia.
Miesto centras yra pietuose, nauja gatvė ves į šoną – į vakarus ir kas norės ja patekti į centrines miesto dalis, darys 6-7 kilometrų tuščią ridą. Na, nebent čia priverstinė priemonė „Rožyno“ gyventojams apsilankyti didelės reikšmės „kultūriniame“ Panevėžio centre – sendaikčių ir naudotų automobilių turguje.
Nuostabą kelia ir tas faktas, kad gatvės projektą palaimino visos institucijos. Aplinkos apsaugos agentūra nusprendė, kad poveikio aplinkai vertinimo nereikia. Suprask, kad tai gėris gamtai. Na, medžiai bus atsodinti... kažkur. Medžiai, kaip žinia, auga lėtai. Jie gali ir nebesuspėti, nes mokslininkai teduoda apie 30 metų iki globalios gamtinės, žmonių veikla sukeltos klimato katastrofos.
Gyventojams nuo kenksmingo transporto poveikio siūloma apsisaugoti želdiniais, triukšmo slopinimo skydais. Kiekvienam protingam žmogui aišku, kad želdiniai efektą duoda po 10-15 metų. O triukšmo skydai tai dar labiau izoliuoja mikrorajono žmones ir tai tėra kaip kompresas numirėliui. Ir iš viso, tas asfalto jūros kūrimas šiame mikrorajone yra puota maro metu.
Už keliasdešimt metrų Aguonų, Vyturio, Saulėtekio gatvės tragiškos būklės. Pravažiavus ja ne tik galvą pradeda skaudėti, bet ir dantys gelti. Apie estetinę pusę net kalbėti neverta.
Dar keisčiau atrodo nacionalinio visuomenės sveikatos centro pritarimas šiam projektui. Rožynas“, privačių namų mikrorajonas, neturi centrinio šildymo. Šaltuoju metų laiku dėl veikiančių kieto kuro katilų ir taip čia nėra kuo kvėpuoti. Papildomas taršos šaltinis – šiferiniai su asbestu stogai, kurie keičiami lėtai. Panevėžyje tik viena oro taršos matavimo stotis ir yra toli nuo „Rožyno“.
Vadinasi, jos duomenys, tai panašiai kaip vidutinė paciento kūno temperatūra ligoninėje... Jos duomenys neatspindi realios padėties. Portatyviniai matuokliai „Rožyne“ kietųjų dalelių koncentraciją rodo iki 100 ir daugiau mikrogramų kubiniame metre oro. O tai net keturis kartus viršija ES ir Lietuvos maksimalią vertę ir 10 kartų Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomenduojamą normą. Tai kaip nebus viršytos visos ribos, kai prisidės dar didžiulės gatvės papildoma tarša?
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro duomenimis, Panevėžyje kasmet daugėja sergančių kvėpavimo ir kraujotakos ligomis. Jau ketverius metus iš eilės Panevėžyje daugėja ir susirgimų piktybiniais navikais.
Stebina ir panevėžiečių reakcija, tiksliau jos nebuvimas. Kuo Laisvės aikštėje medžiai vertesni už tuos miesto pakraštyje? Mano aprašytoje vietoje gamtos sunaikinimo mastas nepalyginamai didesnis. Natūralus gamtinis landšaftas miesto teritorijoje unikalus reiškinys, kurį reikėtų ypatingai saugoti nes jis saugo ir valo miesto orą daug efektyviau nei pavieniai medžiai prie gatvių.
O kur tos teritorijos rekreacinė vertė, kuri būtų visam „Rožynui“.
Panevėžio miesto valdžia taip iki šiol ir nesuprato, kad prieš trisdešimt metų priimti sprendimai šiandien jau nebepriimtini. Daug kas pasikeitė per tą laiką, o biurokratinis – demagoginis požiūris į žmones nesikeičia. Savivaldybė pasieks pergalę prieš savo miesto gamtą, prieš čia gyvenančius žmones bet kuria kaina. Tačiau tai bus Pyro pergalė ir miesto valdžią lydės amžinai Herostrato šlovė.
