Stengiasi „nušauti kelis zuikius vienu metu“
Kaip lrytas.lt pasakojo Vilniaus savivaldybės Želdynų skyriaus vedėja Giedrė Čeponytė, šį rudenį ir kitų metų pavasarį intensyviausio eismo sostinės gatvėse (Laisvės prospekte, Justiniškių, Fabijoniškių, Gelvonų gatvėse, Geležinio Vilko gatvėje ir kitur) bus pasodinta daugiau kaip 2500 įvairių medžių: žaliuosius miesto plaučius sustiprins klevai, uosiai, miestui tinkamiausi ir atspariausiomis sudėtingomis sąlygomis augantys įspūdingi raudonieji ąžuolai ir liepos. Savivaldybė želdiniams skyrė apie 44 tūkst. eurų.
Tūkstantmečio gatvės šlaituose artimiausiomis savaitėmis bus pasodinta apie 2 tūkstančius kalninių pušų. Tikimasi, kad toks sprendimas leis ilgalaikėje perspektyvoje sutaupyti, nes reikės šienauti mažesnį plotą žolės.
„Ruduo lygiai toks pats dėkingas medžių sodinimui laikas kaip ir pavasaris. Medžių vegetacija jau pasibaigusi – jie be lapų, todėl peržiemoję visas savo jėgas skirs įsišaknijimui ir prigijimui. Ruduo taip pat dėkingas tuo, kad yra gan drėgnas periodas – todėl palaistymas garantuotas. Būtent todėl skubame sodinti naujus sostinės medelius gatvėse, kurie jau po kelių metų džiugins miestiečius žaluma ir atgaiva“, – tikino G. Čeponytė.
Skyriaus vedėjos teigimu, medžių rūšys pasirinktos pagal tai, kokios yra tinkamiausios mūsų klimatui ir atsižvelgus į susiformavusią lają – ateityje medžiai tik dar labiau augs ir kurs pavėsį. Vietos sodinukams parinktos ties naujai nutiestais dviračių takais ir šalia kitų tranzitinių gatvių, taip užpildant iki tol buvusias tuščias zonas.
„Mes nesodiname tokiu medžių, kokie auga Graikijoje ar Armėnijoje. Atsižvelgiame į mūsų klimatą, gruntą. Sodiname daug liepų, uosių, ąžuolų, sidabrinių klevų. Daugiausia medžiai sodinami žaliojoje juostoje tarp gatvių juostų ar iš šonų. Tai skirta tiek taršos mažinimui, tiek estetikai bei grožiui, tiek šešėlio sukūrimui ir, apskritai, smagesniam važiavimui sostinės gatvėmis“, – aiškino G. Čeponytė.
Šį rudenį bus sodinami nedideli medeliai – iki 1,5 m aukščio, tačiau dėl tinkamų oro sąlygų turės geras galimybes augti. Tikimasi, jog po 5–7 metų medžiai visiškai įsitvirtins ir prigis miesto gatvėse.
Kai kurias gatves palieka metro arba tramvajui
Tuo metu gana niūrokai atrodanti Vilniaus Geležinio Vilko gatvė, kurios vidurinėje žaliojoje linijoje tarp juostų auga pavieniai krūmai, permainų sulauks pavasarį.
„Geležinio Vilko gatvėje, nuo Ozo važiuojant Verkių link, pavasarį bus pasodintas ne vienas šimtas medelių. Daugiausia jų bus sodinama gatvių šalikelėse, nes vidurinė juosta yra palikta tramvajui arba metro, jei savivaldybė nuspręstų turėti tokias transporto rūšis.
Taigi neabejotinai Geležinio Vilko gatvė sulauks permainų, ten tikrai planuojame didelį sodinimą šalikelėse. O krūmai vidurinėje juostoje taip pat pasiteisina, šiemet nemažai jų pasodinome Laisvės prospekte. Savo grožį jie labiausiai atskleis po 2–3 metų, kai paaugs ir tankiai sužaliuos. Krūmai tarp juostų yra puikus sprendimas ne tik dėl to, kad tai – puikus oro gerintojas, bet jie apsaugo nuo priešpriešais važiuojančių automobilių šviesų. Taip stengiamės „nušauti du zuikius“, – lrytas.lt komentavo sostinės savivaldybės Želdynų skyriaus vedėja.
Pasak sostinės mero Remigijaus Šimašiaus, kalbant apie Vilniaus žalumą bei apželdinimą, miestas esą buvo baisiai apsileidęs, kai pamažu buvo iškirtinėjami medžiai, bet neatsodinami nauji. Lygindamas Vilnių su Berlynu, jis akcentavo ir medžių genėjimą.
Berlyne medžių būklė daug geresnė nei pas mus. Pagrindinė priežastis – čia niekada nebuvo tokio brutalaus „genėjimo“, koks pas mus buvo vykdomas sovietmečiu ir iškart po jo, kai medis tiesiog pjaunamas kelių metrų aukštyje, atželia, bet natūraliai toje vietoje pradeda veistis puviniai. Tai irgi išvada aiški – tikro žalumo nesukursi per kelerius metus, tiesiog visą laiką reikia normaliai prižiūrėti ir nedaryti nesąmonių. Labai tikiuosi, kad tų medžių, kuriuos sodiname dabar, po keliasdešimties metų neištiks toks likimas, koks prieš dešimtmetį ir daugiau Vilniuje ištiko 20 amžiaus vidurio ar pradžios liepas“, – spalio pabaigoje po komandiruotės Berlyne rašė R. Šimašius.
Maža to, spalio pabaigoje informavęs apie pokyčius Šnipiškių mikrorajone, R. Šimašius užsiminė, kad bent jau šiame rajone, privačiuose kiemuose, auga nemažai augalų, tuo metu gatvėse medžių esą beveik nėra.
„Suprasdami, kad keičiantis rajono užstatymui ne visuose privačiuose sklypuose bus išsaugoti visi želdiniai, maksimaliai apželdinsime gatves alėjomis, kuriomis bus malonu vaikščioti ir karštą dieną. O iš vystytojų reikalaujame, kad kurdami projektus numatytų ir želdinius – nors anksčiau to ir nebuvo prašoma“, – dėstė R. Šimašius.
Tai lrytas.lt akcentavo ir G. Čeponytė: „Dabar nė vienas projektas „nepraeina“ be želdinimo dalies. Kur kas labiau draugaujame su inžinieriais ir aiškiname, kodėl svarbu pagalvoti ir apie žaliąsias erdves, gatvių apželdinimą.“
Kaune protestavo dėl medžių kirtimo
Tuo metu Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė lrytas.lt komentavo, jog Kauno mieste naujų medžių ir krūmų sodinimas vykdomas nuo 2016-ųjų.
„Kasmet pasodinama apie 400–500 vnt. naujų medžių ir apie 2–2,5 tūkst. įvairių krūmų. Kompleksiškai vykdydami miesto žaliųjų erdvių priežiūrą, 2020-aisiais planuojame sodinti apie 1 tūkst. naujų medžių prie rekonstruotų gatvių ir apie 2 tūkst. krūmų (žydintys krūmai, spygliuočiai ir lapuočiai) žaliosiose mieto zonose“, – sakė R. Savickienė.
Tuo metu 2017-ųjų vasarą Kauno savivaldybė sulaukė nemažai gyventojų protestų dėl medžių kirtimo laikinojoje sostinėje, kai per kelis mėnesius buvo iškirsta 600 medžių. Maža to, į miestiečių ir Kauno valdžios konfliktą dėl medžių kirtimą buvo įvelta ir policija, kai keli asmenys, protestavę prieš medžių kirtimą, buvo sulaikyti.
Tąkart Kauno meras Visvaldas Matijošaitis akcentavo, kad dalies medžių, kurie yra sergantys ir pažeisti, pakeitimas yra neišvengiamas, o kiekvieno medžio, su kuriuo reikės atsisveikinti, vietoje bus pasodintas naujas.
Savivaldybė tikino, jog kertami medžiai yra seni ir ligoti, jų nenukirtus neįmanoma sutvarkyti gatvių ir šaligatvių. Miesto valdžia netgi žadėjo pasodinti dar daugiau medžių, nei jų iškirto.
„Gaila, kad miesto apželdinimo priežiūra (kaip ir daugelis kitų sričių) Kaune ilgus metus buvo apleista. Šiandien mes turime prisiimti atsakomybę ir priimti ne visuomet populiarius, bet neišvengiamus sprendimus. Bet žinau tvirtai – Kaunas buvo, yra ir bus žalias miestas“, – tąkart akcentavo V. Matijošaitis.
Siūlo ne tik sodinti, bet ir pasirūpinti brandžiais medžiais
Apželdinimo žinovė, kursų „Geltonas karutis“ organizatorė Lina Liubertaitė sveikina savivaldybių sprendimus skirti daugiau dėmesio medžių bei krūmų sodinimui – iki šiol esą tam buvo skirta per mažai dėmesio planuojant naujas erdves ar pertvarkant senąsias.
„Savivaldybė turi visada užtikrinti, kad medžių miesto erdvėse būtų pakankamai. Kitas klausimas, kad labai dažnai, įgyvendinant privačius ar viešus projektus „tenka“ pašalinti senuosius medžius ir skiriama nepakankamai dėmesio jų išsaugojimui.
Kai mes kalbame apie didelių, brandžių medžių svarbą, reikia turėti omenyje, kad brandus medis yra netolygu jaunam medeliui. Ir tai susiję ne tik su laikotarpiu, per kurį medelis užaugs, bet ir su visa ekosistema. Medžiai ne tik duoda pavėsį, bet jų ir krūmų žaluma sukuria tam tikrus koridorius, per kuriuos migruoja gyvūnai, paukščiai, vabzdžiai, kiti faunos atstovai.
Taigi jei mes turime iškirsti senus medžius ir vietoj, tarkime, trijų brandžių medžių pasodinsime penkis nupiepusius ir lauksime keletą metų, kol jie užaugs, žinoma, kad kurį laiką tos funkcijos jie neatliks“, – apibendrino L. Liubertaitė.
Apželdinimo žinovė siūlo ne tik sodinti medžius, bet įrengti augalų salas, kuriose galėtų atsidurti ir medis, ir krūmas, ir žoliniai augalai. „Svarbu, kad pakelėje nebūtų tik plikas medis, nes kai jis būna vienas, neturi tiek daug vietos šaknims, kiek reikėtų, nes pomedis yra sąlyginai mažas, prie pat šaligatvis, gatvė, ir, tokiu atveju, yra per mažai vietos šaknims, todėl tokie medžiai, kurie ir dabar sodinami, neišgyvena labai ilgai, nes yra nuolat streso sąlygose.
Tokiu atveju, optimalesnis sprendimas būtų geriau sodinti ne po medį, o skirti didesnę erdvę. Geriau įrengti didesnę augalų įvairovę, kurie vienas kitam padėtų, būtų didesnis augalų masyvas ir ta vidinė ekosistema susikurtų staigiau“, – pataria kursų „Geltonas karutis“ organizatorė L. Liubertaitė.
Specialistė atkreipia dėmesį ir į prekybos centrų bei automobilių aikšteles ir tarpus, kurie susidaro tarp automobilių.
„Ten paprastai yra vos vienas kitas medelis arba įrengti apšvietimo stulpai tarp automobilių eilių. Paprastai jie nebūna apželdinti labai ypatingai. Tokiose vietose, kur yra labai didelis kietųjų dangų kiekis, augalų tikrai turėtų būti gerokai daugiau, kad atsvertų ir sukurtų tam tikrą balansą.
Lietuvoje šiuo klausimu sprendimų dar praktiškai nėra, yra tik vienas kitas bandymas. Bet sprendimų gali būti labai įvairių – pradedant nuo to, kad tokius tarpus galima apželdinti stresą toleruojančiais sausamėgiais augalais. Užsienio šalyse yra praktika, kaip tą padaryti – nuostabiai atrodo, žydi, ir būna nuolatinė kaita. Be to, tai nereikalauja didelės priežiūros“, – akcentuoja L. Liubertaitė.
Apželdinimo žinovė siūlo ir dar vieną sprendimą – pagalvoti apie lietaus sodą: „Kadangi vasaromis dabar nemaža problema yra dideli vandens kiekiai po lietaus, ypač didesnėse miestų gatvėse, galima įrengti lietaus sodą. Tokiu atveju, šalikelėse, grioviuose auginami augalai, kurie sugeria dalį vandens. Tai išsprendžia ekologinę, vandens pertekliaus problemą, o taip pat ir dekoratyviai atrodo.“
Apželdinimo žinovė giria savivaldybės pateikiamas gaires tiems, kurie patys nori susitvarkyti savo kiemus ir savo iniciatyva pasodinti medžių. „Labai gerai, kad yra tokių siūlymų, kurie visokeriopai naudingi. Kai kurie medžiai yra ne tik atsparūs taršai ir žydi, bet ir veda vaisius. Šiuolaikinis apželdinimo dizainas kalba apie tai, kad turėtume džiaugtis gamtos kaita, o būtent šie medžiai tam tinkami. Jie naudingi ir gyvūnams, paukščiams, kurie gali lesti uogas ir išgyventi žiemą. Tai yra dviguba nauda“, – pastebi L. Liubertaitė.
Vilniaus savivaldybė nurodo, jog vilniečiai ir patys gali savo iniciatyva dar šį rudenį apsiželdinti teritorijas šalia savo namų ar daugiabučių. Centrinėse daugiabučių rajonų vietose rekomenduojama sodinti šermukšnius, gudobeles, ožekšnius, totorinius klevus, putinus, jazminus, lanksvas.
Atokesnėse daugiabučių kvartalų erdvėse labiau tinka klevai, liepos, beržai, pušys, eglės, raudonieji ąžuolai, jazminai, alyvos. Svarbu žinoti, kad medžiai sodinami ne mažiau kaip 10 metrų atstumu nuo pastato sienų su langais, o nuo pastato sienos be langų – ne mažiau 5 m, nuo apšvietimo atramų (stulpų) – ne mažiau 4 m, nuo pėsčiųjų tako ribos – 0,7–1,5 m.
