Prieš keletą savaičių nevyriausybininkai pranešė, kad Punios šile buvo nukirsti medžiai, kad būtų surinkti kankorėžiai. Aktyvistai piktinasi, renka parašus, bylinėjasi su valdžios institucijomis, kad Punios šilas taptų rezervatu. Aplinkos ministerijos, Valstybinės miškų urėdijos pozicija – kirtimai būtini dėl genetinių priežasčių.
Teismai tęsiasi
Praeitą antradienį prie teismo posėdžių salės būriavosi nevyriausybinio sektoriaus, buvę ir esami valdžios atstovai. Tai jau antras teismo posėdis dėl Punios šilo. Pernai ministras Kęstutis Mažeika sustabdė Punios šilo rezervato plėtrą, kuri buvo pradėta dar 2017 m.
„Mes labiau ginčijam nuomonės pasikeitimą. Prašom teismo įvertinti, ar valdžios atstovai turi tokią neribotą laisvę keisti ankstesnių, pakeistų valdžios atstovų priimtus sprendimus. Reikia vertinti ar pagrįstai atėjęs naujas politikas priėmė naujus sprendimus, keisdamas prieš tai buvusio įpėdinio kažkokią poziciją“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ sakė „SPC legal“ teisininkas Arnas Bareika.
Antrajame teismo posėdyje buvo apklaustas buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas. Paklaustas, kaip jis vertina naujojo aplinkos ministro sprendimą stabdyti procesą dėl Punios šilo paskelbimo rezervatu, K.Navickas rėžė: „Vertinu kaip kvailą keršto žingsnį, kuris neveda nei prie valstybės stiprumo, nei tokios žalios valstybė išlikimo“.
Kova tarp nevyriausybininkų, dirbančių aplinkosaugos srityje ir valdžios institucijų dėl Punios šilo paskelbimo rezervatu, prasidėjo dar pernai. Buvęs aplinkos ministras K.Navickas buvo parengęs reikiamus dokumentus, buvo atlikti įvairūs planavimo darbai, vyko daug pokalbių su visuomene ir pritrūko vos penkių minučių, kad Punios šilas būtų paskelbtas rezervatu. Naujas aplinkos ministras K.Mažeika rezervato plėtros planus sustabdė.
Baltijos aplinkos forumas inicijavo peticiją, kurioje žmonės pasisakė už Punios šilo paskelbimą rezervatu. Buvo surinkta 15 tūkst. parašų.
„Šis teisinis ginčas yra reikšmingas, kadangi šiuo metu aktyviai formuojasi teismų praktika dėl tokių ginčų nagrinėjimo, dėl tokių privačių asmenų teisių pareikšti skundus. 2019 m. birželį teismas grąžino į pirmą instanciją, žemesnės instancijos teismams iš naujo nagrinėti skundų priėmimo klausimus. Ten irgi keliamos aplinkosauginės problemos, kur grupės ieškinys yra. Džiugina, kad visuomenė tokia aktyvi ir patys prisideda prie tokios teismų praktikos formavimo“, – sakė A.Bareika.
Medžiai nuo Žalgirio mūšio laikų
Alytaus rajone esantis Punios šilas dar gūdžiais sovietiniais laikais gamtosaugininkų buvo šlovinamas kaip unikali Lietuvos vieta. Punios šile galima rasti beveik visus į Lietuvos raudonąją knygą įrašytus gyvūnus, vabzdžius ir augalus. Čia yra ir visos Lietuvoje augančios medžių rūšys. Be to, tai viena iš nedaugelio vietų, kurias galima vadinti sengire.
„Tai vertingiausia Lietuvos sengirė, ji reikalingas rezervatas, kuris dar mena viduramžius ir Žalgirio mūšį. Vytautą Didįjį dar atsimena kai kurie medžiai, jie virš 600 metų senumo“, – sakė Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas.
„Ar mes nesam verti bent vieno miškų rezervato, kur žmonės galėtų ateiti ir pažiūrėti – čia mūsų istorinė vertybė. Aš vadinu tai vertybe, nes kodėl mes saugom senus unikalius pastatus, o visi pamiršo, kad mūsų miškas yra ir kultūros, ir gamtinis paveldas“, – sakė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Petras Kurlavičius.
Kirto medžius ir rinko kankorėžius
Sausio pabaigoje nevyriausybininkai ėmė kelti triukšmą – Punios šile vyksta kirtimai. Miškininkai neneigė, kad iškirto sveikas pušis. Rašte Baltijos aplinkos forumui jie paaiškino, kad surinko 75 kilogramus kankorėžių.
„Tie medžiai yra ne tokie jau žemi. Tai ne obelys sode, jie aukšti. Antras dalykas, būtų važinėjimai po tą dirvą ir miškui mes padarytume žymiai daugiau žalos rinkdami kankorėžius būtent tokiu būdu. Tas medynas yra užaugęs ir pasiekęs gamtinę brandą, jis yra retas, hektare būna 200-150 medžių.
Nedaug čia tų medžių. Bet supraskite, mes vykdome Valstybinės miškų tarnybos rekomendacijas, yra tvarka, yra nuostatai. Mes nekeliam klausimo, ar jos yra blogos, ar geros – jos yra rekomendacijos. Jos mūsų, kaip miškininkų požiūriu, atitinka mūsų praktiką ūkininkavimo miškuose, tai mes ir darom“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos Medienos ruošos sk. vadovas Vigantas Kraujalis.
Aplinkos ministro K.Mažeikos paaiškinimas dėl iškirstų pušų toks pat – genetinės medžiagos rinkimas. Ne taip paprasta suprasti, ką tai reiškia. Tam tikroje vietoje Punios šile auga tobulos pušys, kurios tokios tobulos užauga tik tame plote. Pasak ministro, tos pušys kas ketverius metus subrandina genetiškai tobulus kankorėžius.
Taip jau nutiko, kad prieš penkerius metus Punios šile siautė vėtra ir tas tobuląsias pušis gerokai išvartė, liko maždaug 20 arų plotelis su sveikomis pušimis. Tada, anot ministro, buvo priimtas sprendimas nieko nedaryti, laukti tų tobulų kankorėžių, o kai jie atsiras, sutvarkyti ir tuos išvartytus medžius, ir likusias kelias pušeles nukirsti.
Nesutaria dėl sprendimo
Tik yra vienas neatitikimas: ministras sako, kad taip elgtis buvo nuspręsta seniai, o Valstybinės miškų urėdijos atstovas pasakoja kitaip.
„Pernai rugsėjo mėnesį buvo Aplinkos ministerijoje pasitarimas, sukviestos visos suinteresuotos pusės – tiek saugomų teritorijų, tiek mes Valstybinių miškų urėdijos atstovai, tiek Valstybinė miškų tarnyba. Buvo sprendžiama, ką daryti su tais džiūstančiais ir kenkėjų užpultais medžiais. Buvo priimtas sprendimas, kad mes turime kažkokias vietas iškirsti plynai, kadangi jau buvo apnikimas kenkėjų didelis.
Ir buvo nuspręsta, kad kitus medžius kirsime tik užpultus, žalius, o visus sausuolius paliksime. Ir tame pačiame pasitarime buvo apspręsta, kad mes vykdysime genetinių objektų priežiūrą pagal Valstybinių miškų tarnybos rekomendacijas.
Tą mes ir padarėme, nustatytu laiku iškirtome visus kenkėjų apniktus medžius ir rudenį ten nukirtome apie 20 arų genetinio draustinio, kurio nukirtimo metu mes susirinkome kankorėžius“, – sakė V.Kraujalis.
„Jeigu kalbėt apie pačio Punios šilo išsaugojimą, nevykdyti ūkinės veiklos – tai tie sprendimai yra priimti. Jie yra įgyvendinami, tik gaila, kad yra eskaluojama, daugiau interesų grupių pasakyčiau eskaluojamos tos aplinkybės, kad lyg tai bus išnaikinama, naikinama ir t.t.
Turime teisingumo dėlei paminėti, kad toje Punios šilo teritorijoje yra genetinis medynas, kuris negali būti įtrauktas į jokią rezervato teritoriją, jį saugo ne tik Lietuvos nacionaliniai teisės aktai, bet ir europiniai teisės aktai. Tame medelyne turi būti vykdomos visos funkcijos, kad jis atliktų savo funkciją, t. y., genetinių išteklių ruošimas ateičiai“, – sakė K.Mažeika.
Nori apsaugoti ir nuo medžiotojų
Pasak Baltijos aplinkos forumo vadovo Ž.Morkvėno, tik pripažinus Punios šilą rezervatu gali pavykti apsaugoti šį plotą nuo tokių neaiškių medžių kirtimų. Gamtosaugininkas neslepia nuogąstaujantis dar dėl vieno dalyko. Tai valstybinis medžioklės plotas, kurio negalima išnuomoti kokiam nors medžiotojų būreliui dėl draustinio statuso. Tačiau jis jau nėra tikras, ar draustinio statuso užteks Punios šilui apsaugoti nuo medžiotojų.
„Punios šilas yra Nemuno kilpoje, ten yra vienas įvažiavimas, vienas išvažiavimas. Mažas kaklelis, kur, žargoniškai šnekant, pastačius žmogų ant „šucherio“, visame Punios šile gali daryti ką nori. Ir trofėjų prasme yra turtinga, yra ką medžioti. Todėl suinteresuotumas medžiotojų čia tikrai yra. Rezervatas kol kas vienintelis stipriausias ir teisiškas apsaugos būdas, kada ministro nuotaikos, jo pavedimai atšaukimai negalėtų taip lengvai koreguoti Punios šilo apsaugos“, – sakė Ž.Morkvėnas.
„Mes darome tuos žingsnius, kad sengirių būtų ir kad jis atsikurtų, tai nėra per vienus metus ar vieną dešimtmetį, tai ilgalaikis procesas. Manau, kad tos sąlygos atsirasti sengirėms yra sudarytos puikios, Valstybinių miškų urėdijų kiekviename padalinyje yra numatytas procentas, kiek turi būti sengirių“, – sakė K.Mažeika.
Punios šilas Lietuvos žemėlapyje – nago dydžio plotas. Lietuvoje yra kelios teritorijos, turinčios rezervato statusą. Pasak Ž.Morkvėno, tai daugiausia pelkės, kur sunku vykdyti vadinamąją ūkinę veiklą, gal todėl ir gavo tie plotai rezervatų apsaugą.
Lietuvoje šiek tiek daugiau nei 17 proc. žemės yra paskelbtos saugomomis teritorijomis. Jose yra vadinamos europinės svarbos buveinės – natūralios gamtos plotai, kuriuose auga ar gyvena išskirtiniai gyvūnai ar augalai. Dėl to kai kur negalima medžioti, kirsti medžių ar net vaikščioti.
Gali tekti mokėti kompensacijas
Pasak ministro, aktyvistų žygiai dėl vienos ar kitos zonos paskelbimo rezervatu tik paskatino aktyvesnį miškų kirtimą. Pasak jo, taip ėmė elgtis privačių miškų savininkai: suvokę, kad gali prarasti teisę savo miške ūkininkauti, jie skubėjo išsikirsti medžius.
„Rezervatai yra pilkosios zonos, kur virusui, tų ligų židiniams yra puikiausios sąlygos. Na ir jeigu ūkiai, žemės ūkis patiria didžiulius nuostolius, yra įpareigojimai išnaikinti gyvulius, užkasti utilizuoti ir visaip kitaip. Tai tose rezervatinėse teritorijose kol kas yra pilkosios zonos, kur jokia veikla nevyksta ir tai galimi židiniai“, – teigė ministras.
Miškus gina ne tik aktyvistai
Su esamais miškų kirtimais nenori taikytis ne tik Punios šilą ginantys aktyvistai. Šimonių girią ėmėsi ginti meno pasaulio atstovai. Jie surengė koncertą Seime, grojo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoniją „Miške“, valdžią stabdyti miškų kirtimus tuomet ragino ir M.K.Čiurlionio anūkas, pianistas Rokas Zubovas.
Režisierius Mindaugas Survila, sukūręs populiariausią lietuvišką dokumentinį filmą „Sengirė“ pranešė, kad už filmo peržiūrų surinktas pinigus planuoja įsigyti mišką, kuriame nevyktų kirtimai.
Prieš kurį laiką politikas Remigijus Lapinskas pranešė, kad įkūrė Nacionalinį neliečiamojo miško paramos fondą.
Retai Lietuvoje būnantis Audrius Butkevičius irgi susirūpinęs Lietuvos miškų būklę. Jis taip pat ryžtingai nusiteikęs ir sako, kad reikia nelaukti valdžios sprendimų, o patiems imtis veiksmų. A.Butkevičius taip pat kuria miškų išsaugojimo Žygio fondą.
„Aš netikiu valdžių iniciatyva ar noru sutvarkyti šitą ar kitus klausimus. Aš manau ir tai yra svarbi nuostata, kad žmonės turi tą daryti patys. Aš steigiu fondą, mes jį vadinam Žygio fondu. Aš tą pavadinčiau visuomenine kontrole to, kas yra daroma. Mes neturime tikėti tuo, ką mums sako valdžios vyrukai, o patys pažiūrėti, kiek tų miškų, kurie buvo iškirsti pagal įstatymus, buvo atsodinti ir nustatę faktus, kad įstatymai yra nevykdomi, mes duosim šitą valdžiukę į teismą“, – pasakojo A.Butkevičius.
A.Butkevičiaus tėviškėje Anykščiuose yra senelio puoselėtas miškas, jo šeimoje kelios kartos buvo girininkai. Signataro įsteigtas fondas jau turi 30 hektarų miško Anykščių ir Vilniaus rajonuose.
„Mes esam pajėgūs Lietuvoje išpirkti dalį miškų kaip fondas, tam panaudodami ir visuomenės surinktas lėšas. Sukurti tam tikrą bazę kiekviename Lietuvos administraciniame vienete, kuri nepakliūtų po valdžios niekšelių, kvailų žmogelių ranka, kad miškas nebūtų sunaikinamas. Mes turim ateiti į tą sąmoningumo lygį, kuriame yra skandinavai, kurie neleidžia kirsti savo miškų“, – sakė A.Butkevičius.
Kertamos pušys dar galėtų gyvuoti
Profesorius P.Kurlavičius nepriklausomybės pradžioje dažnai laidose apie gamtą pasakodavo įdomias istorijas iš miško gyvenimo.
Į Vilniaus Vingio parką jis dabar dažnai vedasi studentus, kad parodytų jiems vos kelis čia išlikusius šimtamečius medžius. Jis sako, kad tai tik sengirės elementai. Techninės brandos amžiumi vadinamas girininkų sutarimas leidžiantis medį kirsti. Šiuo metu kertamos šimto metų sulaukusios pušys, pasak profesoriaus, gali gyvuoti dar keletą šimtų metų.
„To seno miško pagrindinė prisitaikiusi paukščių grupė prie tų sengirių ir dalinai jau seno miško – geniai. Jiems reikia negyvos medienos, nes genys negali lesti sveikos augančios pušies ir panašiai. Tada, kai jį pradeda graužti kažkoks vabaliukas ir jau medis turi kažkokių problemų, atsiranda genys. Ne veltui mes darželinukams sakom, kad tai yra miško gydytojas.
Jis, kai atsiranda vabaliukų medyje, tada turi maisto. Ir kita, kad jo namukas yra drevėje. Turi būti pakankamai didelis medis, kad genys galėtų iškalti tą savo lizdelį. O vasarą tai genys suras tokį medį, kuris yra kažkiek įpuvęs, pasidarys ertmę, susilauks vaikučių ir genių padaugės“, – pasakojo profesorius P.Kurlavičius.
Teismas sprendimą dėl Punios šilo priims kovo pradžioje.
„24/7“ – sekmadieniais 16.30 ir 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
