Išsiskleidę medžių lapai netrukus paslėps ne tik miškuose numestas šiukšles, bet ir išvirtusius senus medžius. Dabar jų dar galima išvysti Aleksoto šlaituose, Kauno geležinkelio tunelio prieigose ir net pačiame miesto centre. Miškų prižiūrėtojai tikino tikrai jų neapleidę, tačiau ne visada reikia ir galima tai daryti, nors gyventojams gali pasirodyti kitaip.
Rūpinasi tik savo valdomis
Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė pranešė, kad savivaldybei priklauso tik apie 600 hektarų miškų, o bendras jų plotas miesto teritorijoje siekia 2000 hektarų.
Didžiąją jų dalį valdo valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija, mažą dalį – Nacionalinė žemės tarnyba.
Savivaldybė prižiūri Ąžuolyno parką, Panemunės šilą, Pažaislio miško parką, Lampėdžių mišką bei Aukštųjų Šančių ąžuolyną.
„Savivaldybė prižiūri tik savo teritoriją ir negali imtis darbų svetimose valdose“, – kalbėjo R.Savickienė.
Ji pridūrė, kad kartais medžių kamienai sąmoningai paliekami supūti dėl biologinės įvairovės gausinimo.
Saugo itin retą vabalą
Pasak R.Savickienės, miesto parkuose išvartos šalinamos, dažniausiai paliekami tik medžių kelmai.
Kita vertus, net parkuose reikia laikytis tam tikrų taisyklių. Štai Kauno ąžuolynai yra įtraukti į ekologinį saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“.
Šis projektas skirtas saugoti visoje Europoje itin retą vabalą niūriaspalvį auksavabalį, kuris taip pat įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Šie vabalai gali gyventi tik senų, saulėje gerai įšildomų lapuočių (dažniausiai ąžuolų) drevėse.
Dėl šios priežasties ąžuolynuose paliekami išdžiuvusių medžių stuobriai, nors gyventojams gali pasirodyti, kad jie visiškai nepuošia miesto.
Vertina kylančią grėsmę
Valstybinių miškų urėdijos Dubravos regioninio padalinio vyriausiasis miškininkas Justinas Urbanavičius aiškino, kad sanitariniai Kaune esančių miškų kirtimai vykdomi nuolat ir šie metai – ne išimtis.
„Pirmiausia tvarkomi pavojų žmonėms keliantys medžiai“, – aiškino J.Urbanavičius.
Pasak jo, miškininkai nuolat gauna ir gyventojų pranešimų apie išvartas. Daugiau dėmesio skiriama medžiams šalia kelių ar elektros linijų.
„Stengiamės reaguoti į gyventojų pranešimus, įvertiname situaciją ir esant reikalui siunčiame miško tvarkytojus“, – kalbėjo J.Urbanavičius.
