Gamtininką sužavėjo ypatingas reginys Neries pakrantėje sostinės centre

Šiais metais pievos Vilniaus centre, ypač Neries pakrantėje, nešienaujamos – laukiama, kol augalai subrandins sėklas ir jas išbarstys. Ar tai pateisinama?

Neris.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Neris.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pasak A.Kulbio, tiems, kurie neturi galimybių pasigrožėti natūralia gamta, gera proga pasivaikščioti Neries pakrantėmis.<br> Lrytas.lt nuotr.
Pasak A.Kulbio, tiems, kurie neturi galimybių pasigrožėti natūralia gamta, gera proga pasivaikščioti Neries pakrantėmis.<br> Lrytas.lt nuotr.
Pasak A.Kulbio, tiems, kurie neturi galimybių pasigrožėti natūralia gamta, gera proga pasivaikščioti Neries pakrantėmis.<br> Lrytas.lt nuotr.
Pasak A.Kulbio, tiems, kurie neturi galimybių pasigrožėti natūralia gamta, gera proga pasivaikščioti Neries pakrantėmis.<br> Lrytas.lt nuotr.
Neris.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Neris.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Neris.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Neris.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Neris.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Neris.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Neris.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Neris.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Neris.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Neris.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Jul 6, 2020, 4:15 PM

Mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtos skyriaus vedėjas Almantas Kulbis sakė, kad tiek jį, tiek kitus gamtininkus bei gamtai neabejingus žmones toks natūralių pievų vaizdas džiugina.

„Dalis pasaulio miestų vis drąsiau įsileidžia natūralias pievas – jos didina biologinę įvairovę.

Be augalų, ten galima pamatyti ir daugybę vabzdžių. Pavyzdžiui, bitiniams plėviasparniams, kurie nyksta pasaulyje, tai puiki terpė gyventi.

Tačiau dalis žmonių gali piktintis, nes tai atrodo neįprasta – mat žolės dabar gerokai paaugusios, jau virš kelių, sudėtinga Neries krantinėje prisėsti.

Juolab dažnam tai atrodo tarytum erkių veisykla“, – aiškino A.Kulbis.

– Bet juk tai iš tikrųjų erkių veisykla. Kodėl tai ignoruojama?

– Erkių galima aptikti net ir nušienautoje žolėje. Jų yra visur, ne tik aukštuose žolynuose.

Šiuo atveju gal net pavojingiau ne erkės, o vyraujantys miglinių šeimos augalai – įvairios smilgos. Dabar yra pats jų žydėjimas, dideliai daliai žmonių sukeliantis šienligę. Tokiems žmonėms galima tik patarti nesilankyti tokioje vietoje.

Dabar pievos geltonos – žydi vėdrynai. Kitą savaitę paraudonuos – ims žydėti paprastosios smaliukės bei aguonos.

Turėti tokį nuolat besikeičiantį grožį miesto centre – didelė vertybė.

– Kiek ilgai žydės pievos?

– Paprastai Joninės arba savaitė po jų yra ta riba, kai pievos tampa nebegražios – nuruduoja, nes augalai subrandina sėklas ir pradeda jas barstyti.

Kiek žinau, tada ir numatyta tas pievas šienauti.

– Į kokius augalus dabar reikėtų atkreipti dėmesį?

– Vilniečiai toli gražu ne visi turi kaimus, į kuriuos gali nuvykti ir pasigrožėti natūralia gamta, todėl tėvams su vaikais verta išeiti pasivaikščioti Neries krantinėmis ir pasimėgauti natūralios floros botanikos sodu.

Prieš porą dienų perėjau krantine ir pastebėjau vien dobilų šešias rūšis, jau nekalbant apie kitas augalų rūšis. Teko išvysti ir retų augalų. Todėl pasiėmus botanikos vadovą labai pravartu pasivaikščioti upės pakrantėmis.

– O kokia kitų miestų, kurie įsileidžia natūralias pievas į centrą, patirtis?

– Labai gera Berlyno patirtis – ten daug vietos skiriama natūraliam želdinimui, miestiečiai jau susigyvenę ir tam pritaria. Kartais natūralios pievos net aptveriamos, kad nebūtų mindomos.

Tai lyg kelių arų dydžio mikrodraustiniai. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.