Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis savo užuojautoje velionio šeimai sako, kad R. Pakalnis „išliks ryžtingumo ir atkaklumo pavyzdžiu, kuris kovoje už Lietuvos laisvę neatsiejamą matė ir kovą už mūsų šalies gamtą“.
„Šią misiją jis įprasmino kasdien gerindamas Lietuvos aplinkosaugą bei švietimą. Dėl to jo darbai neabejotinai įkvėps ateities kartas. Reiškiu nuoširdžią užuojautą profesoriaus artimiesiems, kolegoms ir bičiuliams“, – sakoma Seimo pirmininko užuojautoje.
Prezidentas Gitanas Nausėda savo užuojautoje sako, kad „Lietuva neteko ryškios asmenybės, kuri visu savo gyvenimu paliudijo ištikimybę šalies gamtos, jos kultūrinio ir nekilnojamojo paveldo apsaugai, žmogaus, kuris įkūnijo esminius lietuviškojo identiteto bruožus“.
Prezidento teigimu, R. Pakalnio veikla nepriklausomoje Lietuvoje yra pilietiškumo principingai reiškiant savo poziciją pavyzdys. „Jis pasižymėjo kaip vienas autoritetingiausių Lietuvos paveldosaugininkų, buvo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas, taip pat prisidėjo prie Lietuvos švietimo koncepcijos kūrimo ir įgyvendinimo“, – pažymi prezidentas.
„Netekome išskirtinio žmogaus visą gyvenimą skyrusio krašto gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimui. Profesorius R. Pakalnis iki paskutiniųjų gyvenimo dienų rūpinosi ekologinėmis ir kultūros paveldo problemomis, aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime“, – sakoma premjero Sauliaus Skvernelio užuojautoje.
Gimęs Utenos apskrities Kirklių kaime, baigęs miškininkystę, visą gyvenimą skyrė krašto gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimui.
Dirbdamas Mokslų akademijos Botanikos institute kartu su prof. K. Ėringiu pradėjo naują Kraštovaizdžio ekologijos sritį. Sovietmečio pabaigoje aktyviai įsijungė į kovą prieš naftos platformą T6 prie Kuršių nerijos. Buvo Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir I Sąjūdžio seimo narys. Aktyvus Lietuvos gamtosaugos ir Lietuvos švietimo koncepcijos bendraautorius.
2000–2008 m. Lietuvos radijo ir televizijos tarybos narys ir pirmininkas. Nuo 1997 m. Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo prezidentas. Jam bebūnant Botanikos instituto direktoriumi, pradėtas leisti mokslinis periodinis žurnalas „Botanica Lituanica“. Verkių rūmų, kuriame buvo įsikūręs Botanikos institutas, restauravimas ir parko tvarkymas buvo jo pilietinė pareiga, išreikšta ir knygoje „Verkiai: praeitis, dabartis, svajonė“.
2012-2018 m. buvo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininku. Netgi sunkiai sirgdamas tyrinėjo pirmąją pasaulyje monografijoje paminėtą Aukštumalos pelkę ir dalyvavo ją atkuriant. Iki paskutiniųjų gyvenimo dienų rūpinosi ekologinėmis ir kultūros paveldo problemomis, aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime.
Velionis bus pašarvotas rugsėjo 20 d. 16 val. Vilniaus laidojimo rūmuose „Ritualas“ Olandų g. 22. Karstas išnešamas rugsėjo 21 d 15 valandą. Laidotuvės Sudervės kapinėse, Viršuliškėse.
