Dėl skvero, kuriame dar sovietmečiu iškilo paminklas lietuvių literatūros pradininkui K.Donelaičiui, daug metų laužomos ietys.
Permainų šalininkai reikalauja betono blokais išklotą aikštę sutvarkyti, suteikti jai šiuolaikišką vaizdą pašalinus senus medžius. Oponentai įrodinėja, jog kirsti šimtametes liepas – ekologinis vandalizmas.
Kritiškai įvertintas architekto Algirdo Žebrausko parengtas projektas, kuriame numatoma, iškirtus dalį želdinių, čia įkurti naują pramogų ir kultūros erdvę, patrauklią ir jaunimui, ir senjorams.
K.Donelaičio skvere šiuo metu auga 75 medžiai. Skvero tvarkymo projekto iniciatoriai siūlo pašalinti 37 blogos būklės, esą grėsmę žmonėms keliančias senąsias liepas.
Tačiau žadama pasodinti 58 naujus medžius, tad rekonstruotoje aikštėje želdinių galbūt net ir padaugėtų.
„Betono plokštes pakeitus granitu, takais išraižyta erdvė pasikeistų – taptų ne tranzitinė, o šiuolaikiška ir funkcionali“, – tvirtino Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas A.Žebrauskas, dar siūlantis čia įrengti laikinųjų konstrukcijų lauko kavinę, viešąjį tualetą.
Pertvarkos sumanytojai ragino Klaipėdos savivaldybę kuo greičiau parengti šio skvero tvarkymo techninį projektą, kad 2020 metų pabaigoje jau būtų galima skelbti rangos darbų konkursą.
Tačiau gamtos puoselėtojai tvirtino, jog K.Donelaičio skveras – žaliuojanti oazė pačiame miesto centre, liepų šakose čiulbančių giesmininkų buveinė, primenanti išskirtinį Tolminkiemio, kuriame gyveno ir kūrė klasikas, kraštovaizdį.
„Kokią grėsmę kelia senieji medžiai – gamtos paminklai, kurių neišvertė per pajūrį slinkę nuožmiausi uraganai? Italai, pamėgdžiodami lietuvius, jau seniai turėjo nugriauti labiau nei mūsų liepos pasvirusį Pizos bokštą“, – prie K.Donelaičio paminklo klegėjo protestuotojai.
Jie įsitikinę, kad iškapojus medžius uostamiestyje atsirastų dar viena šalta erdvė, jie skvero tvarkymo projektą vadino maniakiška trinkelizacija: „Jau per gerklę lenda valdininkų postringavimai apie pramogas išbetonuotose aikštėse. Ar būtina jas keisti, tuščiai laidyti pinigus?“
„Senus medžius reikia saugoti, mylėti, puoselėti ir kitiems rodyti, o mes kirvį keliame, valdžiai kažkodėl labiau rūpi ne dvasios reikalai, o tualetai ir lauko kavinės skveruose ir parkuose“, – stebėjosi protesto akcijos sumanytoja klaipėdietė pedagogė Vida Glinskytė.
Tuo tarpu Klaipėdos savivaldybė, regis, laukia, kol aistros nurims, – karštų diskusijų objektu tapusio skvero tvarkymo projektas netgi neįtrauktas į uostamiesčio strateginės plėtros planą.
Gamtai neabejingiems klaipėdiečiams toptelėjo į galvą netikėta idėja – įvaikinti K.Donelaičio skvero liepas.
„Nebylūs medžiai negali kalbėti, tad mes užtarkime juos. Tegul liepos mums tampa lyg giminės – vaikai, broliai ir seserys. Galbūt šitaip žalumos salą pavyktų apsaugoti nuo vandalų išpuolių“, – stabdyti medkirčius ragino prie K.Donelaičio paminklo susirinkę visuomenininkai.
Medžius siūlyta papuošti ženklais, rodančiais, kad kiekvienas jų yra mylimas ir globojamas. Pastabos dėl skvero tvarkymo nusiųstos miesto merui Vytautui Grubliauskui. Sukurta virtuali grupė „Įsivaikinkime medžius“, gamtos mylėtojai jau dalijasi mintimis.
Dar viena panaši ekologinė akcija neseniai surengta Skulptūrų parke, kurį Klaipėdos savivaldybė irgi numačiusi tvarkyti. Projektuotojų planuose - dar didesni senų medžių kirtimai.
