„Slėnio neprižiūri, ąžuoliukai nudžiūvo. Aš džiaugiuosi dėl sakurų. Bet gal valdžiai priminus apie slėnį bus atsiųsta brigada išvirtusiems medžiams sutvarkyti“, – internete komentavo kaunietis Ramūnas.
Jis kalbėjo apie 2018 metais A.Mickevičiaus slėnyje pasodintus ąžuoliukus. Juos Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio proga sodino įvairių organizacijų atstovai, o akciją organizavo Kauno bendruomenės centras „Girsta“, kurio pirmininkė buvo Zinaida Streikienė.
Kodėl ąžuoliukai pamiršti, o pačiame slėnyje tvyro smarvė? Ar miesto valdžia bejėgė?
Pasodino dešimt ąžuoliukų
Kaip teigė per akciją Lietuvos Respublikos Seimui atstovavusi Vaida Pranarauskaitė, tikslas pasodinant dešimt ąžuoliukų buvo ne tik paminėti šimtmetį, bet ir parodyti, kad visos partijos ir organizacijos gali susijungti ir kartu įgyvendinti gražius tikslus. Tikėtasi, kad ir ateityje Lietuvai ar Kaunui svarbūs įvykiai bus įamžinti sodinant ąžuolus šiame parke.
Buvęs Seimo narys Gediminas Vasiliauskas pats dalyvavo medelių sodinimo talkoje.
„Tuo metu buvau Seimo narys, bendraudavau su daug bendruomenių, mane jos kviesdavo, o aš buvau atviras žmogus. Bendravau ir su senjorų bendruomene „Girsta“, ji darydavo daug iniciatyvų A.Mickevičiaus slėnyje, daug renginių, kviesdavo poetus, muzikantus“, – prisiminė G.Vasiliauskas.
Tad tuometinis Seimo narys mielai prisidėjo ir prie ąžuoliukų sodinimo akcijos.
„Tie ąžuoliukai buvo sodinami simboliškai, tai – Lietuvos medis“, – pridūrė G.Vasiliauskas. Aktorius Egidijus Stancikas per talką atstovavo Nacionaliniam Kauno dramos teatrui.
„Kiek pamenu, tais metais buvome surinkti įžymesni Kauno meno, sporto ir politikos atstovai. Z.Streikienė A.Mickevičiaus slėnį matė kaip gyvą ir labai universalų. Ji stengėsi jį atgaivinti“, – pasakojo jis.
Pasak medelius sodinusio restorano „Miesto sodas“ vadovo Gintauto Rumino, buvo siekta atgaivinti šį primirštą slėnį.
„Kad jauku būtų čia praleisti laiką šeimoms su vaikais, kartu pagerbiant ir prisimenant iškilų Lietuvos dainių A.Mickevičių. Tikėtina, kad ši akcija buvo derinta su Kauno miesto savivaldybės administracija ir tam tikri ateities planai buvo aptarti“, – svarstė jis.
Ąžuoliuką sodino ir tuo metu Kauno rašytojams atstovavęs Vidmantas Kiaušas.
„Tą niūrią, lietingą dieną abejojau, ar sodinimas įvyks, nesinorėjo pajudėti iš namų. Įvyko!“ – prisiminimais dalijosi jis.
Darbai tuo ir pasibaigė?
Centro „Girsta“ pirmininkė Z.Streikienė po akcijos organizavo medelių priežiūrą.
„Zinaida ne kartą vyko apžiūrėti ąžuoliukų, organizavo jų laistymą praėjus mėnesiui ir vėliau. Žinau, nes kelis kartus esu pati ją vežusi 2018 metų rudenį ir 2019–2020 metų vasarą prižiūrėti, kad medeliai būtų palaistyti“, – prisiminė V.Pranarauskaitė.
Ji teigė, kad iš dešimties pasodintų ąžuoliukų prigijo šeši. Neprigiję buvo iškasti.
Vis dėlto pernai susirgusi COVID-19 Z.Streikienė mirė ir, rodos, ąžuoliukai buvo pamiršti su visu A.Mickevičiaus slėniu.
„Ten pasodinti medeliai auga, tiesa, priežiūros labai trūksta, tuo labiau kad šalia yra lentelė su tų medelių sodintojų pavardėmis.
Miestas turėtų skirti daugiau dėmesio tai vietai sutvarkyti, šiukšlėms surinkti. Nėra ir apšvietimo“, – komentavo bendruomenės „Žaliasis Ąžuolynas“ atstovė Laura Ramanauskaitė.
„Gal po to, kai mirė bendruomenės pirmininkė, niekas ten nebeatvažiuoja, nesužiūri?
Tikiuosi, kad savivaldybė tokius dalykus mato“, – svarstė G.Vasiliauskas.
„Kai Zinaida iškeliavo iš šio pasaulio, slėniu niekas nesirūpino“, – jam antrino ir E.Stancikas.
„Gal ši bendruomenės iniciatyva nesulaukė vėlesnio Kauno savivaldybės administracijos palaikymo, nes tokį plotą ir tokia apimtimi nuolat prižiūrėti slėnį vien noro ir iniciatyvos nepakanka. Būtini žmogiškieji ir finansiniai ištekliai“, – aiškino G.Ruminas.
„Ko tikimasi sodinant medį? Kad augtų, žaliuotų, vešėtų! Juolab ilgaamžiai ąžuolai. Gaila, kad taip nenutiko“, – nusivylė ir V.Kiaušas.
Skundžiasi ne tik ąžuoliukais
Miesto gyventojai ir svečiai nepatenkinti ne tik neprižiūrimais ąžuoliukais. Dažnas slėnio vengia ir dėl kvapo, sklindančio iš upelio.
„Didžiausia bėda yra apdumblėjimas dėl senų nuotekų. Iš esmės vagą reikėtų išvalyti. Pats slėnis, mano manymu, yra labai puikus pavyzdys, kaip gamtos oazė gali gyvuoti miesto centre.
Jei atvirai, kokios nors specialios aktyvios veiklos ten ir nenorėčiau matyti. Svarbiausia, kad neliktų dvoko.
Mes su šeima mėgstame ten kartais pusryčiauti vasarą. Bet ne visada yra noro valgyti, kai kvapas būna ypač stiprus“, – atviravo politikas Martynas Petraitis.
„Ypač erzina pridusęs upelio kvapas... Neprisimenu laikų, kai miesto valdžia nepriekaištingai rūpinosi slėniu“, – kalbėjo V.Kiaušas.
Kad slėnis apleistas, pritarė ir V.Pranarauskaitė.
„Vieta tikrai graži, tik apleista. Pavyzdžiui, beveik visi suoleliai be lentų, aptrupėjusi tiltelio konstrukcija“, – pabrėžė pašnekovė.
Trukdo rekonstrukcijos darbai
Negana to, slėnis lankytojų nesulaukia ir dėl Radvilėnų plento ir Kauno zoologijos sodo rekonstrukcijos darbų. Jie apsunkina privažiavimą.
„Tikėtina, kad po Radvilėnų plento rekonstrukcijos bus išspręstas padoresnis sustojimas ar parkavimas arčiau slėnio, įrengti šaligatviai pėstiesiems, ko anksčiau nebuvo“, – problemą iškėlė G.Ruminas.
„Lankausi ten retai, nes nėra praėjimo iš Ąžuolyno, jokio tako ar pėsčiųjų perėjos. Gal po kelio rekonstrukcijos bus pažymėtos perėjos“, – svarstė ir L.Ramanauskaitė.
„Kaip žinome, A.Mickevičiaus slėnis pėstute sunkiai pasiekiamas tiek nuo Zoologijos sodo, tiek nuo K.Baršausko gatvės, o mašinos judrioje, siauroje gatvėje keliuko slėnio link nebūdavo kur palikti. Šiuo metu vyksta Radvilėnų plento rekonstrukcija, tikėtina, kad atsiras pėsčiųjų ir dviratininkų takai, nebereikės rizikuoti einant duobėtu taku kitapus atitvaro nusisukti sprandą ar pėdinant palei gatvę būti nutrenktam lekiančio automobilio“, – mintis dėstė V.Kiaušas.
Savivaldybė miško žeme rūpintis negali
Kaip aiškino Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė, A.Mickevičiaus slėnis yra valstybinio miško žemėje.
„Savivaldybė nėra jos valdytoja ir čia šeimininkauti negali. Tačiau turime ambiciją perimti ją miesto žinion ir pradėti deramai rūpintis šiuo vaizdingu miesto plotu.
Tikimės, kad kitais metais Vyriausybė perduos šios teritorijos valdymą miestui. Tuomet pradėtume rengti A.Mickevičiaus slėnio tvarkymo projektą. Pagrindinis tikslas sujungti jį su Ąžuolynu, taip sukuriant dar didesnę miestiečių reikmėms pritaikytą erdvę“, – sakė ji.
Ąžuoliukais Kauno valdžia rūpintis neplanavo, esą tai – bendruomenės inicijuota akcija, todėl jie ir turėjo rūpintis tolesniu ąžuoliukų augimu. Savivaldybė nesirūpino ir bendruomenės įrengta atminimo lenta, skirta įamžinti ąžuoliukų sodinimo akciją.
„Prašymo rūpintis tokiu objektu bendruomenė savivaldybei nėra pateikusi. Jeigu gausime jį arba kai tik ši teritorija bus perleista miestui, pradėsime rengti techninį A.Mickevičiaus slėnio sutvarkymo projektą ir svarstyti visus sprendinius, susijusius su šios teritorijos tvarkymu, A.Mickevičiaus vardo įamžinimu ir kitais akcentais“, – kalbėjo R.Savickienė.
„Vykdant įvairias iniciatyvas, susijusias su medelių sodinimu, labai svarbu ne tik pasodinti, bet po to ir tinkamai prižiūrėti želdinius. Matydami, kad per tuos ketverius metus nebuvo skirta pakankamo dėmesio, ieškosime galimybių, kaip čia galėtų prisidėti ir miesto želdynais besirūpinantys specialistai“, – pridūrė pašnekovė.
