Ši istorija prasidėjo dar 2017 metų rugsėjo 20 dieną, kai Kleboniškio gatvėje esančiame žemės sklype buvo atliktas neplaninis patikrinimas.
Jo metu nustatyta, kad miško žemėje iškirsta 19 pušų, iš kurių 14 yra žalios, 5 – sausos, o kirtimai padaryti neturint Valstybinės miškų tarnybos teritorinių poskyrių išduoto leidimo.
Žemės sklypas valdomas valstybinės žemės patikėjimo teise patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos ir išnuomotas privačiam asmeniui.
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Kauno savivaldybės neteisėtu medžių kirtimu aplinkai padarytos žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš savivaldybės 5868 eurus.
Teismas nustatė, kad byloje įrodytas atsakovo veiksmų neteisėtumas, pasireiškęs neteisėto leidimo išdavimu, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei gamtai atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys, nes žala gamtai atsirado kaip atsakovo veiksmų rezultatas.
Teismas padarė išvadą, kad egzistuoja visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino Aplinkos apsaugos departamento reikalavimo pagrįstumą. Ši teismo nutartis neskundžiama.
Kauno savivaldybės Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėja Rūta Šimkaitytė-Kudrauskė pranešė, kad teisme buvo ginčijamas AAD nurodymas atlyginti žalą dėl neteisėtai išduoto leidimo kirsti medžius miško žemėje.
„Leidimas kirsti medžius buvo išduotas konkrečiame aptvertame sklype, kuris yra išnuomotas privačiam fiziniam asmeniui. Darbuotojui patikrinus duomenis vietoje medžių būklė (nudžiūvę) atitiko prie prašymo pridėtuose dokumentuose nurodytus duomenis“, – dėstė savivaldybės atstovė.
Pasak jos, atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai draudžia tverti miško žemę, o Nekilnojamojo turto registre nebuvo duomenų apie miško žemę, savivaldybė išdavė leidimą laikydama, kad visas sklypas, o ne jo dalis yra kitos paskirties (naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos).
Teismas sprendimą priėmė motyvuodamas tuo, kad leidimus kirsti mišką išduoda tik Valstybinės miškų tarnybos teritoriniai poskyriai.
„Leidimą rengęs specialistas vadovavosi Registrų centro duomenimis, pagal kuriuos šiame sklype nebuvo jokio įrašo apie miško žemę ir jai taikomus apribojimus. Tai ir tapo pagrindiniu akcentu“, – aiškino Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
Ji pridūrė, kad Kleboniškio gatvėje esanti teritorija nuo senų laikų buvo aptverta tvora, nors miško žemėje to negali būti.
„Taip pat paaiškėjo, kad miškų kadastro duomenys automatiškai nėra perduodami Registrų centrui, todėl vadovautis vien jo išrašais negalime“, – gautas pamokas komentavo R.Savickienė.
