Aplinkos viceministro Dano Augučio teigimu, Nacionalinis miškų susitarimas yra būtinas tam, jog būtų aiškiai nubrėžtos ilgalaikės miško politikos kryptys ir būtų atsakytas esminis klausimas – kaip Lietuvos giriose tinkamiausiai suderinti ekonominius, socialinius ir ekologinius visuomenės interesus.
Kitaip tariant, siekiama, kad galiojančios tvarkos ir taikomi įstatymai prisidėtų ir prie bioįvairovės gausos, ir tenkintų verslo bei žmonių rekreacinius poreikius.
„Aplinkos ministerija, inicijavusi Nacionalinį miškų susitarimą, norėjo sutarti dėl ilgalaikės politikos krypčių – kaipgi turėtų atrodyti kompromisas: kur mes saugome miškus, kiek jų saugome, kokiomis sąlygomis, ką skiriame socialiniams poreikiams ir rekreacijai, žmonių poilsiui, kur vyksta medienos naudojimas ir pramonės aprūpinimas atsinaujinančia žaliava“, – „Žinių radijo“ laidoje „Žalias sprendimas“ sakė D. Augutis.
Jis nurodė, kad diskusijose ir dokumento ruošime dalyvavo ne tik politinės jėgos. Priešingai – pasak pašnekovo, vyko keli šimtai renginių, procese dalyvavo daugybė įvairių organizacijų atstovų, o politikai tebuvo viena iš dalyvaujančių šalių.
„Susitarimo tekstą rengė visi sektoriaus dalyviai. (...) Politikai dalyvavo kaip viena iš grupių“, – akcentavo jis, pabrėždamas, kad savo patirtimis ir idėjomis dalijosi įvairios interesų grupės.
Tačiau, tęsė D. Augutis, nepaisant plačios diskusijos, trys susitarimo klausimai liko neišspręsti – nebuvo sutarta dėl biologinės įvairovės apsaugos, daugiatikslio ir ekonominio miškų naudojimo principų. O vėliau, pasak viceministro, skepsis atsirado ir politinių jėgų gretose.
„Matyt problema ta, kad kai kurios partijos pradėjo teigti, kad susitarimas užtruko per ilgai. Ir dėl tos priežasties atsisako pasirašyti“, – apgailestavo pašnekovas.
Ir nors po dokumento tekstu vis dar trūksta politinių jėgų lyderių parašų, aplinkos viceministras tikina, kad institucijos jau ruošia įstatyminės bazės pakeitimus, kuriuose atsispindės miškų susitarimo aspektai.
„Aplinkos ministerija laiko, kad Nacionalinis miškų susitarimas yra pasiektas. Nežiūrint to, ar politikai pasirašys, ar nepasirašys – mes rengiame teisės aktų projektus ir planuojame juos artimiausiu metu pateikti Seimui.
Tai – nauja Saugomų teritorijų įstatymo redakcija, Specialiųjų žemės sąlygų įstatymo pataisos ir nauja Miškų įstatymo redakcija“, – Aplinkos ministerijos planuose ruošiamus įstatymų pakeitimus vardijo D. Augutis.
