Trumpomis birželio naktimis Saulei negiliai panyrant po šiauriniu horizontu Lietuvą gaubs baltosios naktys.
Vakaro žaros beveik susitiks su ryto žaromis, tad visiškai nesutems, net ir vidurnaktį. Trumpam pritemstančiame danguje išsiskirs tik šviesiausios žvaigždės. Plika akimi bus sunku įžiūrėti Paukščių Taką.
Į vakarus nuo zenito esančiame Jaučiaganio žvaigždyne išsiskirs ryškioji Jaučiaganio žvaigždė – Arktūras, į rytus nuo zenito Lyros žvaigždyne švytės Vega, šiaurėje visai palei horizontą slinks Vežėjo Kapela.
Virš rytų padangės jau gerokai pakilusiame Erelio žvaigždyne spindės Altairas, kartu su Vega ir ryškiausia Gulbės žvaigžde Denebu sudarantys vadinamąjį Didįjį Vasaros Trikampį.
Danguje virš vakarų horizonto nusvirs besileidžiantis Liūto žvaigždynas.
Visos trys šį mėnesį plika akimi matomos planetos švytės vakaro danguje virš pietų ir vakarų horizonto.
Jupiteris bus šviesiausias iš planetų trijulės. Jis sužibs vakarais, neaukštai virš vakarų horizonto, Liūto žvaigždyne.
Birželio 11-osios vakare po Jupiteriu atsidurs pilnėjantis Mėnulio pusmėnulis.
Marsas, šiek tiek nusileidžiantis šviesiu Jupiteriui, išsiskirs įsidėmėtina rausva šviesa Svarstyklių žvaigždyne. Jo ryškis po gegužės 22 dienos opozicijos pamažu blės.
Trečias pagal šviesį – Saturnas, birželio 3-iąją atsidūręs opozicijoje ir šiais metais pasiekęs didžiausią šviesumą, visą naktį bus matomas Gyvatnešio žvaigždyne.
Pasitelkus mėgėjišką teleskopą bus galima grožėtis jo plačiai išsiskleidusiais žiedais.
Birželio 18-ąją kiek aukščiau Saturno praslinks beveik pilnas Mėnulis.
Merkurijaus pamatyti šviesiame ryto danguje nepavyks.
Šviesiomis vidurvasario naktimis tikrai pasitaikys progų pasigrožėti paslaptingais, kiek panašiais į plunksninius debesis sidabriškais debesimis.
Jie pasirodo tuomet, kai Saulė iš po horizonto apšviečia aukštai, maždaug 80 km aukštyje, esančius debesis, kurie nušvinta sidabriška melsvai balta šviesa šiaurinėje dangaus pusėje.
Šie debesys matomi kasmet tarp gegužės 15 ir rugpjūčio 20osios, bet daugiausia jų pasirodo maždaug 20 dienų po vasaros saulėgrįžos.
Pirmąkart šie paslaptingi debesys buvo pastebėti 1885 m. po Krakatau ugnikalnio išsiveržimo, bet iki šiol jų kilmė iki galo neaiški.
Nors sidabriškieji debesys dažniausiai pasirodo šiaurinėse platumose, pastaraisiais metais jie vis dažniau pastebimi ir vidutinėse platumose.
Vyrauja nuomonė, kad jie susidarę iš ledo kristalų, nors kiti mano juos esant iš kosminių arba vulkaninių dulkių.
Birželio 21-ąją 0 val. 34 min. įvyks vasaros saulėgrįža ir šiauriniame mūsų planetos pusrutulyje prasidės astronominė vasara.
O atšventus Rasos šventę dienos vėl pradės trumpėti.
